Prie Leningrado vartų. Armijų grupės „Šiaurė“ kario istorija (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Nepaprastas pasakojimas apie vokiečių kareivį, kuris kovėsi Antrajame pasauliniame kare ir iškilo nuo pašaukto į karą eilinio iki operacijų Rytų fronte vado. Knyga „Prie Leningrado vartų. Armijų grupės „Šiaurė“ kario istorija“ gyvai ir itin detaliai atskleidžia keletą svarbių Antrojo pasaulinio karo epizodų ir pasakoja nepaprastą asmeninę kario istoriją.

Devyniolikmetis William Lubbeck buvo pašauktas į Vermachtą 1939 metais kaip 58-osios pėstininkų divizijos narys. Savo krikštą jis gavo 1940 metais per įsiveržimą į Prancūziją, o jau kitą pavasarį jo divizija dalyvavo garsiojoje Barbarosos operacijoje.
Po varginančių žygių per nesuskaičiuojamą gausybę rusų kūnų, sudegusių transporto priemonių ir valiuojančių civilių Baltijos šalyse, Lubbeck’o dalinys pasiekė Leningrado prieigas ir tapo toliausiai į Rytus įžengusiu vokiečių daliniu.

Vokiečiams teko kęsti neįtikėtinus sunkumus ir kovoti ne tik su aršiai besiginančiais rusais, bet ir su viską kaustančia rusiška žiema. 58-oji divizija buvo mėtoma pirmyn ir atgal armijų grupėje „Šiaurė“. Vienu metu jie kovėsi ant Ilmenio ežero ledo. Grįžę prie Leningrado jie turėjo pagelbėti ispanų divizijai. Tačiau sąjungininkų santykiai pašlijo, kai ispanai nusprendė rusų pirtį panaudoti kaip pratybų taikinį, nepagalvoję, kad ten ilsisi vokiečių kariai.

W. Lubbeck buvo kareivis, kuris mėgo kovoti priekyje, būti pačiame veiksmo sūkuryje. Savimi jis nelabai rūpinosi, tačiau naujiena apie sugriautą Hamburgą sugniuždė karį - ten jo mylimoji dirbo slauge karo ligoninėje.

1943 metais Lubbeck buvo apdovanotas geležiniu kryžiumi ir paskirtas mokyti karius Dresdene. Vėliau, grįžus į Rusiją, armijų grupė „Šiaurė“ buvo jau pasitraukusi, tačiau Lubbeck’ui dar teko vadovauti keletui sudėtingų karinių operacijų.

Po karo Lubbeck vedė savo mylimąją ir emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Padedamas David B. Hurt, knygoje „Prie Leningrado vartų. Armijų grupės „Šiaurė“ kario istorija“ jis papasakojo savo išgyvenimus - tai užrašai, laiškai ir prisiminimai apie fronte praleistą laiką, tai istorija iš pirmų lūpų: sėkmės ir nesėkmės, triumfas ir nusivylimas. Tai pritrenkianti galimybė pajusti Rytų fronto kovų dvasią.

„Aukščiausios klasės memuarai. Skaitytojai mėgausis plaukiančiu pasakojimu.“
City Book Review

„Parašyta su dėmesiu detalėms. Skaitytojas jausis taip lyg tuos trejus metus būtų kovojęs drauge su W. Lubbeck’u.“
Military Trader

William Lubbeck – vokiečių armijos kapitonas, kariavęs Antrajame pasauliniame kare. Nuo 1956 metų gyvena JAV, turi tris vaikus, septynis anūkus ir du proanūkius.