Premjeras ir angelas

"Jei žmonija ritosi nuopolin, ant jų vedlių pečių turėjo gulti rūpestis,
kaip juos visus išgelbėti. Bet valstybės galvos pirmiausia rūpinosi
intrigomis, mąstė tik apie tai, kaip iškovoti dar daugiau valdžios ir
pašalinti tuos, kuriuos laikė svarbiausiais konkurentais, arba
atvirkščiai – kilniai, bet nevaisingai diskutavo apie moralę. Tai buvo
nelinksmas atradimas, kurį subrandino per savo neilgą, bet spygliuotą
politinį kelią. Demokratija, už kurią iš pradžių kovojo ir kurią
stengėsi statyti, turėjo pernelyg daug tamsių pusių, o tamsiausioji jam
atrodė pati jos esmė, tai yra – masių valdymas. Demokratijos tėvai
tikėjo liaudimi, bet negalėjo numatyti, kas per kelias kartas atsitinka
žmonijai, veikiamai gerovės, reklamos ir masinio televizijos laidų
žiūrėjimo."


Viešas ir privatus politikų gyvenimas - tai čekų rašytojo Ivano Klimkos politinės satyros "Premjeras ir angelas" tema. Šios knygos herojus - neįvardytos valstybės premjeras, su visa savo šeimyna įsuktas į korupcijos aferą, kovų dėl postų ir kitų su gudriųjų įžūlumu ir naiviųjų idealizmu susijusių įvykių karuselę.

Nors kai kurie ,,Premjero ir angelo" epizodai primena dabarties gyvenimo atspindį žiniasklaidoje, realius faktus rašytojas naudojo tik kaip modelį, pasakodamas apie galingųjų, nepaisančių moralės ir nemokančių blaiviai vertinti tikrovės, patologiją.


Premjeras vakare pavargęs nuo beprasmybės, kvailysčių, intrigų ir melo, klestinčių politinio isteblišmento aplinkoje, slapta skaito savo gerbėjos, Adelės su kuria jau kuris laikas susirašinėja, laišką:

"Taip, suprantu Tave. Tavo vienatvė yra milžinų, kurių galva kyšo virš minios, vienatvė, tai angelų, plevenančių dangaus aukštybėse, atskirybė. Suprantu Tave ir norėčiau tokiomis akimirkomis, kai jautiesi atstumtas ar netgi silpnas, būti su Tavimi ir suteikti Tau jėgų. Šiandien popiet (sekmadienį), turėjau laisvą valandžiukę, mano dukružė iškylauja su komanda, tad išėjau pasivaikščioti į miškelį, kuris prasideda iškart, kur baigiasi mūsų gatvė. Vienui viena, jau ilgą laiką tai mano lemtis. Taigi leidau savo pašėlusioms ir palaimingoms mintims laisvai skristi, galvojau apie Tave, taip stipriai susikaupiau, apie Tave mąstydama, jog pamačiau tarsi gyvą, sėdėjai už stalo ir kažką perrašinėjai iš krūvos popierių į savo kompiuterį. Tuomet išsitraukei nosinę, nusišluostei kaktą ir minutėlę žiūrėjai pro langą, už jo kaip tik skrido kažkokie balti paukščiai – žuvėdros, balandžiai, o gal gulbės. Stengiausi per nuotolį perteikti Tau visas manyje glūdinčias jėgas. Ar jautei? <...>

Tavo Adelė


Ivanas Klima (1931) – čekų rašytojas, karo metus, išaiškėjus žydiškai kilmei, praleidęs koncentracijos stovykloje. Sietas su „Prahos pavasario“ literatų ir intelektualų karta. 1968 m. jo knygos buvo uždraustos Čekoslovakijoje, ir leidžiamos kaip samizdatas. 1989 m. Aksominės revoliucijos metais, jo romano „Meilė ir šiukšlės“ parduota 100,000 egz. Ivano Klimos temos: laisvė ir sąžinė, meilė ir politika pavertė jį amžinu opozicioneriumi: tiek post-68 komunistinei Čekoslovakijai, tiek ir dabartinei vartotojiškai, vertybių ir principų erozijos paveiktai postsocialistinei sistemai. Ivano Klimos knygos išverstos į 29 kalbas.


Iš čekų kalbos vertė Aigustė Bartkutė