Prarasto laiko beieškant. Atrastas laikas (7 dalis)

Vieno vertingiausių visų laikų romanų paskutinioji dalis „Prarasto laiko beieškant. Atrastas laikas“ – tai pasakojimas apie atmintį ir nuojautą, apie prisiminimų erdvę, kur laikas netenka savo galios.


Marcel Proust (Marselis Prustas, 1871–1922) – prancūzų rašytojas, vienas garsiausių XX amžiaus kūrėjų, didžiausio pripažinimo sulaukęs po mirties.


Rašytojo Marselio Prusto sukurta septynių romanų epopėja „Prarasto laiko beieškant“ – tai kūrinys apie intelektualų, jauną žmogų. Kūrinyje nemažai autobiografinių detalių, o pagrindinės temos čia varijuoja tarp praeities ir ateities, laiko ribų ir žmogaus pašaukimo. Būtent Laikas yra pagrindinis romano herojus. Tačiau, pasak Prousto, laikas atrandamas tik tada, kai jis yra negrįžtamai prarastas.


Paskutinioji, septintoji kūrinio dalis „Atrastas laikas“ yra būtent apie kūrybinį pašaukimą, apie Pirmojo pasaulinio karo metus, kai Paryžius galėjo tapti dar viena Pompėja ir apie karo poveikį žmonėms. Laikas, realybė, pavydas ir kūryba – tai giliausiai apmąstomos temos paskutiniojoje M. Prusto viso gyvenimo romano dalyje. Čia ir vėl pasitelkiamas prisiminimų pasaulis, į kurį nukelia prancūziški pyragaičiai – madlenos – iki šių laikų žinomas Prusto kūrybos simbolis.


Marselis Prustas nuo vaikystės buvo gana silpnos sveikatos, sirgo astma, todėl mokėsi gana nereguliariai, teisės studijų Sorbonos universitete taip pat nebaigė. Kadangi jo šeima buvo turtinga ir būtinybės dirbti nebuvo, kiek padirbėjęs, bet ir vėl susirgęs, M. Prustas išėjo iš darbo ir gyveno iš šeimos pinigų.

Visą gyvenimą jį slėgė suvokimas, kad yra homoseksualus. Nors gyveno gana laisvos dvasios Paryžiuje, net ir čia jam teko slėpti savo homoseksualumą nuo draugų ir tėvų.

Pirmieji jo bandymai rašyti nesulaukė dėmesio, tačiau po tėvų, ypač po mamos, mirties M. Prustas jautė didžiulį sąžinės graužimą, kad neįgyvendino duoto pažado tapti garsiu rašytoju. Būtent tuomet jis užsidarė namuose ir kamštmedžio plokštėmis išmuštame kambaryje iki mirties rašė septynis romanus apie laiką…

1913 m. Marselis Prustas, nesulaukęs leidėjų susidomėjimo, savo lėšomis išleidžia „Prarasto laiko beieškant“ pirmąjį tomą – „Svano pusėje“. Antrasis romanas „Žydinčių merginų pavėsyje“ vis dėlto pelno pripažinimą ir apie Marselį Prustą imama kalbėti bei rašyti. 1922 m. „Svano pusėje“ išverčiamas į anglų kalbą, romanas plačiai komentuojamas ir studijuojamas. Lietuviškai Prustas išleistas tik po daugiau nei 60 metų.

Iš prancūzų kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė