Pramanytos šalies pasakojimai (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

"Pramanytos šalies pasakojimai" – tai rinkinys, kuriame spausdinami trys apsakymai: "Pradėta, nebaigta istorija", "Įstabiosios nakties labirintas" bei "Tapti savimi". Tai autoriaus sugalvoti pasauliai, antraip – antiutopijos, kuriose galima atpažinti ir Lietuvą.

Pirmajame apsakyme veiksmas nusikelia į XVIII amžiaus pabaigoje Kurtuvėnuose (Žemaitijoje) esantį bajoro Nagurskio dvarą prieš pat III-ąjį Respublikos padalijimą, kada savimi patenkinta šalies bajorija vadovavosi šūkiu "Valdant karaliui saksui gerk, valgyk ir atleisk sagtį".

Antrajame apsakyme veiksmas persikelia į sąlyginį šių dienų miestą Lietuvoje, kur pačiais keisčiausiais metodais narpliojama kriminalinė istorija, kada Kūčių naktį iš Prakartėlės dingsta Išganytojas.

"Tapti savimi" – tai didžiausias apimtimi apsakymas, skirtas nesenai laukinio kapitalizmo epochai, kurią Lietuva išgyveno prieš ketvirtį amžiaus. Pagrindinė herojė – kovoms ruošiama kalė, kurios akimis žvelgiama į žiaurumo ir neretai beprotybės kupinus įvykius bei keisčiausius ir neretai primityvius žmones, kurių globoje ji gyvena.

"Tai yra knyga, skirta Lietuvai kaip fikcijai. Tos kalbos apie lietuviškumą, valstybę nėra blogai, jei mes nereflektuojame, tai ir nesukursime naujų prasmių. Jei nesidomėsime savimi, tai nedidelė tikimybė, kad ir koks Senegalo gyventojas susidomės Lietuva."
Herkus Kunčius

Herkus Kunčius (g. 1965) - prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas produktyviausių ir skandalingiausių lietuvių rašytojų, atstovaujančių postmodernizmo estetikai. Rašytojas yra pelnęs apdovanojimų įvairiuose dramaturgijos konkursuose, 1999 m. jam buvo įteiktas "Boriso Dauguviečio auskaras". Kunčiaus proza pasižymi įžūlia tematika, fantasmagoriškomis idėjomis, šokiruojančiu vaizdavimu, fragmentiška fabula. Jis kuria niūrią ateities visuomenės alegoriją, kurioje išryškina dabartines jos ydas - kūniškumo kultą, dvasinių vertybių degradaciją, moralinį cinizmą, populiarios kultūros dominavimą.