Pradedantysis piktadarys

Manei, kad būti piktadariu pakanka pliekti lazeriais ir įsirengti įmantrią slaptavietę? Ką gi, klydai. Tai daug kebliau, nei galėtum įsivaizduoti. Dar palauk, kol sužinosi, kas iš tiesų viskam vadovauja.

Čarlio gyvenimas ritasi šuniui ant uodegos. Kaklaraištį išsirinkti jam padeda katė Hera, mat žmona jį seniai paliko. Kišenėse švilpauja vėjai, o broliai su seserimi užsidegę parduoti namą, kuriame jis gyvena. Čarlis tuoj liks be stogo virš galvos, bet it skęstantysis šiaudo įsikibęs laikosi vienintelės minties – atidaryti barą. Aišku, jei tik bankas suteiks paskolą.

It perkūnas iš giedro dangaus jį pribloškia naujiena: mirus seniai neregėtam dėdei Džeikui, Čarlis paveldėjo ne tik jo parkingų tinklo verslą, bet ir buvo priverstas perimti piktadario vaidmenį.

Niekur nedingsi – Džeikas turėjo priešų, ir dabar šie medžioja Čarlį. Dėdė gal ir buvo senamadiškas piktadarys, vadovavęsis savomis taisyklėmis, bet šie blogiukai nejuokauja: jie turtingi ir negailestingi, o dargi remiami tarptautinių korporacijų.

Karo prieš piktadarių lygą baigtis dabar jau Čarlio rankose. Bet ei, jis juk ne vienas – jam talkina dresuoti delfinai, nerealiai protinga katė-šnipė ir nuožmioji Morison, be to, jų irštva ne kur kitur, o ugnikalnyje. Vis dėlto būti blogiuku gal ne taip jau ir blogai.

Kai aplink visi pjaunasi it šunys... būk katė.

John Scalzi (g. 1969) anksčiau ėjo Amerikos mokslinės ir maginės fantastikos rašytojų asociacijos prezidento pareigas. Išgarsėjo parašęs Old Man’s War seriją – net trys jos dalys buvo nominuotos „Hugo“ premijai, o 2013 m. šį prestižinį apdovanojimą pelnė romanas Redshirts. J. Scalzi buvo kūrybinis televizijos serialo „Žvaigždžių vartai“ konsultantas.