Povilo Frydricho Ruigio gramatika „Anfangsgründe einer littauischen Grammatick“ (1747)

Povilo Frydricho Ruigio gramatika „Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick“, išėjusi 1747 m. Karaliaučiuje, iki šiol į lietuvių kalbą nebuvo išversta ir mokslo reikmėms neišleista. Ji palyginti ir mažai tirta, nors svarbi tiek kalbos, tiek kalbotyros istorijai. Daug daugiau dėmesio sulaukė jo tėvo Pilypo Ruigio kalbiniai darbai. Du iš jų jau publikuoti: 1981 m. Vokietijoje išėjo traktato Betrachtung der Littauischen Sprache, in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (1745) faksimilinis leidimas, o 1986 m. Lietuvoje paskelbti abu jo traktatai: minėtas spausdintasis ir rankraštinis Meletema Lingvam Lituanicam (~1735) su faksimilėmis, vertimu į lietuvių kalbą ir komentarais.

Ši gramatika būtina lingvistinės minties istorijai pažinti. Ji ypač aktuali rašomosios lietuvių kalbos istorijos tyrėjams – kaip veikalas, sisteminęs kalbos duomenis, kodifikavęs XVIII a. vidurio ortografijos, morfologijos, leksikos ir sintaksės normas. P. Ruigio gramatika ne tik perėmė aktualius teorinius ankstesnių gramatikų teiginius, bet ir tapo atspirtimi vėlesnių gramatikų autoriams – pirmiausia Gotfrydui Ostermejeriui, XVIII a. pabaigoje paskelbusiam naują lietuvių kalbos gramatiką Neue Littauische Grammatik (1791), paskui Kristijonui Gotlybui Milkui, vėl grįžusiam prie Ruigio ir parengusiam pataisytą bei papildytą jo gramatikos leidimą Anfangs-Gründe einer Littauischen Sprach-Lehre (1800).

P. Ruigys rėmėsi ankstesne gramatine tradicija, prasidėjusia XVII a. viduryje nuo Danieliaus Kleino. Jo šaltiniai – visos iki tol parašytos Prūsijos Lietuvos lietuvių kalbos gramatikos ir tėvo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) veikalai, skatinę praktinę gramatiką kreipti mokslinės link. Čia siekta ne tik išdėstyti tai, ko reikia nelietuviams mokantis kalbos, bet ir parodyti vidinę lietuvių kalbos sandarą, jos santykius su kitomis kalbomis, ypač graikų, lotynų ir hebrajų. Gramatikoje užfiksuota apie 9 000 lietuviškų žodžių formų, todėl tiek sinchroninė, tiek diachroninė analizė gali duoti įdomių rezultatų įvairiomis kryptimis dirbantiems kalbininkams.

Publikuojama gramatikos faksimilė, kritinis leidimas ir vertimas į lietuvių kalbą.