Po būtąjį laiką pasidairius

„Ieškojau gyvenimo išminties, darbų prasmės, mokiausi žmogiškojo orumo, kultūros ir ...„kažkas, kažkiek, kažkada" pavyko" - mama, keturių anūkų močiutė Bernadeta Markevičienė.

„Po būtąjį laiką pasidairius“ - apie sovietmečio kultūrinio gyvenimo reiškinius ir žymius kultūros žmones.

„Užverčiu paskutinį puslapį, o mintimis vėl grįžtu į pirmąjį. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" skaitau:„Karta - tai tuo pačiu laiku gyvenantys artimo amžiaus žmonės" „Prarasta karta?" Kuri? Kaip ir kada ji atsirado? Sutikčiau su teiginiu, kad mūsų vaikai yra „prarastoji karta", nes jie gimė, augo, mokėsi ir brendo kaip tik tuo laikotarpiu, kai valdančiųjų paradoksai ir „šviesaus rytojaus" lozungai buvo jų gyvenimo tikrovė.
Nepykstu ant žurnalistės, sumaniusios XXI a. kartai papasakoti apie XX a. skaudulius. Praeities neištrinsi. Kokia ji buvo, tokia ir nusėdo į istorijos puslapius.
Sunkiau yra su istorijoje besikapstančiaisiais ir jos vertintojais. Matyt, ne kiekvienam Dievo duota joje susigaudyti be klaidų ir klystkelių.
Ir šioje knygoje išguldyti faktai, įvykiai, nuomonės, sprendimai, teiginiai, patirtys, išgyvenimai tėra vieno žmogaus ar jo aplinkos liudijimai. Taip, jiems būdingas subjektyvus požiūris, suvokimas, jie lokalios apimties ir nepretenduoja į mokslinius ar istorinius apibendrinimus. Bet ir tokie liudijimai, manau, juk gali papildyti epochos visumos įvaizdį.
Neabejoju, bus kitokių nuomonių, kitokių patirčių, prieštaraujančių ar pritariančių. Taip ir turi būti. Tik kažin ar visais atžvilgiais pamatuotas sprendimas priskirti „prarastajai kartai" mus visus, brandos amžiuje gyvenusius ir dirbusius tais sovietiniais XX a. metais? Kas, ar ne mūsų penkiasdešimtmečių, šešiasdešimtmečių kartos žmonės stovėjo „Baltijos kelyje", gynė televizijos bokštą, parlamentą, iškentę Maskvos grasinimus, ėmėsi darbų laisvos Lietuvos labui.
„Gimiau nei per anksti, nei per vėlai. Gimiau pačiu laiku." Iš dainos, kaip sako liaudis, žodžių neišmesi. Likimas nepašykštėjo daug patirčių. Prieškario Lietuva, dvi, tiksliau - trys okupacijos ir vėl nepriklausomybės atgavimo batalijos - tai daugelio mūsų kartos žmonių nelengvų sprendimų ir tiesos paieškų gyvenimo tarpsniai. Nedidelis džiaugsmas priklausyti prarastajai kartai.
Išlikimo klausimus sprendė ne tik valstybė, bet ir joje gyvenantis žmogus.“
Bernadeta Markevičienė

Bernadeta Markevičienė gimė, augo, mokėsi, dirbo Šiauliuose, vėliau gyvenimo vingiai atvedė į Vilnių. Pedagogė, kultūrologe, visuomenininke, nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja, knygų „Lietuvos TSR kultūros darbuotojų III suvažiavimas", „1991-2004 metų muzikos atlikėjai - tarptautinių konkursų laureatai ir jų pedagogai, sąvadas", „Reikalauju kūrybos laisvės. Knyga apie Kazimierą Kymantaitę" sudarytoja, „Apie Eleną Bindokaitę ir jos Vaikų teatrą", dviejų knygelių vaikams „Nepaprasti nepaprastųjų nutikimai", „Apie Šiaulius ir žmones, menų paviliotus", straipsnių spaudoje kultūros klausimais autorė.