Pirmyn arba mirk

Tris jaunuolius, lietuvius, 1939 metais atostogaujančius Prancūzijoje, Antrasis pasaulinis karas užklumpa Paryžiuje. Ir visi trys draugai nusprendžia įstoti į Prancūzijos svetimšalių legioną. Vienas iš jų - žurnalistas Vytautas Gedgaudas (1912-1999). Knygos „Pirmyn arba mirk“ rankraščius ir atskirus tekstus 2018 metais V. Gedgaudo asmeniniame archyve surado Vilniaus universiteto doc. dr. Jolanta Mažylė. Ilgamečio JAV lietuvių tautinės minties laikraščio „Dirva“ redaktoriaus knygą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje visa, ką autorius knygos forma buvo parengęs ir numatęs publikuoti apie legioną, iliustravęs savo tuo metu darytomis nuotraukomis. Tai buvusio Prancūzijos svetimšalių legionieriaus, seržanto pasakojimai bei reportažai apie paties legiono šimtametes tradicijas, legionierių gyvenimo ypatumus bei kovas Antrojo pasaulinio karo metais.

Antrojoje dalyje publikuojami JAV leistame „Kario“ žurnale 1950-1951 metais skelbti V Gedgaudo tekstai. Trečioji knygos dalis „Karo publicistika“, kurioje skelbiami Antrojo pasaulinio karo metu V. Gedgaudo rašyti autoriniai žurnalistiniai tekstai bei karo metų reportažai, surinkti iš įvairių JAV leistos lietuviškos periodikos šaltinių.

Knygų apie lietuvius legionierius Antrojo pasaulinio karo metu kovojusius sąjungininkų gretose prieš nacistinę Vokietiją nėra. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga, parašyta įvykių dalyvio ir iliustruota paties autoriaus nuotraukomis. Leidėjai tikisi, kad be istorinio ir tarpnacionalinio bendravimo / bendradarbiavimo aspektų, ši knyga bus vertinga ir kaip dokumentinės literatūros šaltinis. Tai unikalus istorinis ir literatūrinis lietuvių tautos kultūros paveldo palikimas, su kuriuo galime susipažinti beveik po aštuonių dešimtmečių.

Sudarė, įvadą, komentarus ir paaiškinimus parašė Jolanta Mažylė.

„Vytauto Gedgaudo knyga „Pirmyn arba mirk“ - unikali, tai vienintelis mums likęs liudijimas apie saujelės lietuvių kovą su nacizmu Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijos svetimšalių legiono gretose.
Knyga išskirtinė ir tuo, kad į ją sudėti, deja, autoriaus nespėtų baigti atsiminimų fragmentai, karo reportažai, rašyti retomis atokvėpio tarp mūšių akimirkomis ir siųsti išeivių spaudai, bei straipsniai, į kuriuos, trumpam atidėjęs į šalį ginklą, V. Gedgaudas suguldė savo apmąstymus apie okupuotos tėvynės likimą ir jos ateitį.“
Prof. dr. Remigijus Misiūnas

„Doc. dr. Jolanta Mažylė iš užmaršties prikelia nebe pirmą tekstą, savo eilės laukusį kelis dešimtmečius. Toks jau yra kai kurių žmonių nebaigtų darbų likimas: žmogus vis ruošiasi atsiminimus papildyti, padailinti, kol netenka Dievo duotų dovanų, ir lieka unikalūs prisiminimai ant vienetinio popieriaus lapo dokumentų ir kitokių popierių krūvoje, visiškai priklausomi nuo paveldėtojų išprusimo ir geranoriškumo.
Bet kokiu atveju J. Mažylei pavyko išsaugoti ypatingą Antrojo pasaulinio karo liudijimą, kuris suras savo vietą tarp Lietuvių karių, tarnavusių svetimose kariuomenėse, atsiminimų. Dėkingi skaitytojai atsirinks, kas jiems priimtina, kas galbūt ir ne, tačiau praeitis visada kažko mus išmoko, nuo kažko apsaugo, kažkuo praturtina.“
Prof. dr. Valdas Rakutis