Pirmoji lietuviška alma mater. Trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija

Lietuvos universiteto – pirmosios Lietuvos istorijoje lietuviškos, t. y. lietuvių kalba funkcionuojančios, itin plačią autonomiją gavusios, valstybinės mokslo tyrimų ir studijų įstaigos – iškilmingas atidarymas vyko 1922 m. vasario 16 d., minint 4-ąsias Lietuvos nepriklausomos tautinės valstybės paskelbimo metines. Universiteto kūrėjai vadovavosi nuostata, kad ir tautinė valstybė, ir lietuviškas universitetas turi tą patį istorinį strateginį tikslą – pasiekti, kad lietuvių tauta ne tik išliktų etnoso arba vienos iš Lietuvos etninių-tautinių grupių, o ir taptų modernia tauta, – būtų lygiavertė su kitomis civilizuotomis Europos tautomis, kurios turi ir plėtoja gimtąja kalba funkcionuojančią vadinamąją aukštąją kultūrą, galinčią tenkinti visus pagrindinius savo laikmečio vidutiniškai išsilavinusio civilizuoto žmogaus kultūrinius poreikius.

Autorius siekė glaustai, bet analitiškai iš istoriko ir politologo pozicijų papasakoti Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto istoriją nuo idėjos genezės iki „pomirtinio likimo“ bei atkūrimo istorijos, didžiausią dėmesį skirdamas ne universiteto vidaus istorijai, o jo sąsajoms su visuomenės ir valstybės raida atskleisti. Ypač norėta išryškinti pirmojo lietuviško universiteto istorinę reikšmę, jo istorinį vaidmenį šiuolaikinės, modernios lietuvių tautos tapsmo baigiamajame etape.

Kitas siekis – per istoriją kelti ir šiandien aktualius mokslo ir studijų politikos klausimus, todėl knygelėje yra post scriptum dalis, kuri, autoriaus nuomone, leidžia mąstančiam ir neabejingam nagrinėjamiems klausimams skaitytojui pačiam sugretinti prieškarį ir dabartinius laikus.