Pilviškiai

„Versmės“ leidykla nuo 2006 m. rengia monografiją „Pilviškiai“ – „Lietuvos valsčių“ serijos knygą, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), kitiems reikšmingiems valstybės įvykiams ir sukaktims.

Remdamasis žmonių atsiminimais, ekspedicijų, lauko tyrimų ir archyvų medžiaga, mokslinėmis studijomis, anksčiau skelbtais straipsniais, kitais rašytiniais šaltiniais bei faktine medžiaga, monografiją rašo didelis autorių kolektyvas – žinomi Lietuvos istorikai, etnologai, archeologai, tautosakininkai, kalbininkai, sociologai, gamtininkai, kraštotyrininkai, įvairių sričių specialistai, vietiniai autoriai ir kt.

„Lietuvos valsčių“ serija yra unikalus, analogų neturintis nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse vienodos struktūros istorijos ir kultūros leidinys – Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, jų ir jų apylinkių istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, kraštovaizdžio raidos, tradicinių verslų ir dirbinių, tradicinių gyvenamųjų namų ir jų interjero, paprotinės teisės, kalendorinių ir šeimos papročių, kapinių, liaudies išminties, bažnyčių, mokyklų, bibliotekų, Valstybės ir svarbiausių jos institutų bei įstaigų kūrimosi istorijos, įžymių žmonių, tarmių ir vietos šnektų ypatumų, tautosakos, liaudies muzikantų ir jų atliekamų kūrinių, taip pat tautinių mažumų istorijos, papročių ir kitų dalykų savotiška daugiatomė enciklopedija.

„Pilviškiai“ – 41-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990–2020), Pilviškių 485-osioms metinėms (1536–2021).

Įvairių profesijų autoriai (tarp jų 11 mokslo daktarų) aprašo Pilviškių apylinkių augmeniją, Pilviškių miestelio ir parapijos istoriją, žydų bendruomenės gyvenimą ir jos tragišką žūtį, sovietų okupantų represijas ir atkaklų partizanų priešinimąsi okupantams, gyvenimą kolūkyje, dabartinę Pilviškių seniūniją, kaimo bendruomenes, verslą. Daug dėmesio monografijoje skiriama švietimui ir kultūriniam gyvenimui – knygnešiams ir daraktoriams, pradžios mokykloms ir Pilviškių gimnazijai, bibliotekoms ir jų veiklai, Pilviškių, Paežerių ir Alksnėnų meno kolektyvams. Aprašoma tradicinė medžiaginė ir dvasinė pilviškiečių kultūra, pilviškiečių šnektos ypatybės, pateikiamas pluoštas tautosakos. Monografijoje apibūdinama bažnyčių ir kitų sakralinių pastatų architektūra, Alksnėnų bažnyčios dailės vertybės. Taip pat spausdinamos įžymesnių pilviškiečių biografijos, pateikiami žemėlapiai, asmenvardžių rodyklė.

PRATARMĖ

Monografiją Pilviškiai sudaro 96 straipsniai ir straipsneliai, kuriuos parašė 78 autoriai (tarp jų – 11 mokslo daktarų). Straipsniai suskirstyti į 6 skyrius. Didžiausias iš jų – istorijos – susideda dar iš 3 poskyrių: pilietinės istorijos, švietimo ir kultūrinio gyvenimo istorijos ir kaimų bei šeimų istorijos. Pilietinės istorijos poskyryje atsispindi Pilviškių miestelio, Pilviškių parapijos, Pilviškių žydų istorija, skaudžios sovietinės okupacijos, žiauriausios iš visų Sūduvos okupacijų, pasekmės, šiuolaikinis pilviškiečių gyvenimas. Švietimo ir kultūrinio gyvenimo poskyryje išsamus, archyviniais duomenimis pagrįstas Marijos Giraitytės straipsnis apie pradžios mokyklas Pilviškių valsčiuje pirmosios nepriklausomybės metais, aprašoma Pilviškių parapija ir kunigai, knygnešiai ir daraktoriai, Pilviškių vidurinė ir Paežerių pagrindinė mokyklos, pateikiama įdomių atsiminimų apie šias mokyklas.

Etninės kultūros skyrius daugiau ar mažiau atspindi tradicinę pilviškiečių kultūrą. Didelės apimties dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno straipsnis apie malūnus, Nijolės Marcinkevičienės – apie tradicinę pilviškiečių mitybą. Prof. dr. Libertas Klimka atkreipia dėmesį į įdomias kalendorinių papročių detales.

Dr. Rima Bakšienė supažindina su Pilviškių šnekta ir jos kitimu, Povilas Krikščiūnas ir prof. dr. Daiva Vyčinienė – su pilviškiečių tautosaka, dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika – su sakralinių pastatų architektūra, dr. Regimanta Stankevičienė – su Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios dailės vertybėmis. Įžymių pilviškiečių skyriuje spausdinamos plačiau žinomų pilviškiečių biografijos.

Medžiaga knygai pradėta rinkti prieš 39 metus, iš jų 14 metų (nuo 2006-ųjų) rengiant knygą Versmės leidykloje. 1981 m. rugpjūčio 1–15 d. Vilniaus universiteto kraštotyrininkai surengė kompleksinę ekspediciją Pilviškių ir Gižų apylinkėse. Tai buvo dvyliktoji Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos ekspedicija ir pirmoji surengta Sūduvoje. Jai vadovavo Venantas Mačiekus. Gausų kraštotyrininkų būrį (131 dalyvis) svetingai Paežerių aštuonmetėje mokykloje priglaudė jos direktorius Vytautas Grinius. Ekspedicijoje pavyko užrašyti nemažą pluoštą lituanistinės medžiagos: apie 2200 tautosakos kūrinių, apie 250 vietovardžių, 750 pravardžių, 700 retesnių žodžių su sakiniais, 443 aprašus 27 temomis etnografinės medžiagos ir kt. Surinkta medžiaga buvo perduota Lietuvių kalbos ir literatūros, Istorijos institutams, Vilkaviškio kraštotyros muziejui, Lietuvos liaudies buities muziejui, Vilniaus universiteto rankraščių skyriui. Ja naudojosi ir naudojasi mokslininkai, studentai, kultūros darbuotojai.

Įdomi 1981-ųjų metų ekspedicijos detalė: gausiame šios ekspedicijos 131 dalyvio būryje dalyvavo ir būsimasis Lietuvos valsčių monografijų serijos leidėjas, Versmės leidyklos įkūrėjas ir vadovas Petras Jonušas, tuo metu Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ketvirtakursis. Ekspedicijos vadovo užrašuose išliko įrašas, kad su magnetofonu rankose ne vieną Pilviškių apylinkių kaimą ir vienkiemį aplankęs jaunasis tautosakos rinkėjas ekspedicijoje į magnetofono juostelę įrašė, vėliau iššifravo 243 tautosakos kūrinius, iš jų 228 liaudies dainas, kartu su kita ekspedicijos medžiaga patekusias į minėto Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos skyriaus archyvą.

Matyt, ši medžiaga būtų likusi plačiau nepristatyta Pilviškių krašto ir platesnei visuomenei, jei ne iš Pančekių kaimo, iš tremtinių šeimos kilusios finansininkės Marijos Giraitytės iniciatyva. Ji kreipėsi į Lietuvos valsčių serijos monografijas leidžiančią Versmės leidyklą Vilniuje, nes ši leidykla leidžia serijos monografijas, kuriose skelbiama Vilniaus universiteto kraštotyrininkų surinkta medžiaga (šuo metu yra išleista daugiau kaip 10 tokių šios serijos knygų).

Ėmusis Pilviškių monografijos rengimo, Versmės leidykla 2006 m. surengė monografijos autorių lokalinių tyrimų ekspediciją į Pilviškius ir jų apylinkes (vadovas V. Mačiekus), kurioje, be vilniečių, dirbo šeši Vilkaviškio kraštotyros muziejaus darbuotojai (vadovas – muziejaus direktorius Antanas Žilinskas). Ekspediciją nuoširdžiai globojo Pilviškių miestelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Brazys. Šios ekspedicijos tikslas buvo surinkti medžiagos sovietmečiu draudžiamomis temomis (partizanai, tremtis, Pilviškių parapija, kunigai), papildyti surinktą etnografinę medžiagą.

Rengiant monografiją ikonografine medžiaga ir žiniomis padėjo Vilkaviškio muziejaus darbuotojos Aušra Mickevičienė ir Elena Rupeikienė, Paežerių bibliotekininkė Irena Valinskienė, Paežerių mokyklos istorijos mokytoja Lionė Kraulėdienė, Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas. Ačiū jiems, o ypatingai šimtams Pilviškių seniūnijos gyventojų, kurių daugelio jau nebėra tarp gyvųjų, skyrusių dėmesio šios knygos rengėjams – mokslininkams ir kraštotyrininkams.

Taip pat nuoširdžiai dėkoju monografijos rėmėjams – Lietuvos kultūros tarybai, skyrusiai 7 tūkst. eurų, Pilviškių miestelio bendruomenei (4 344,62 eurų) ir nuolatinei „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų rėmėjai UAB „Magnolija“ (10 tūkst. eurų). Be Jūsų nesavanaudiškos paramos šios knygos negalėtume išleisti.

Venantas Mačiekus