Pievagrybių testamentas

"Pievagrybių Testamentas" - talentingai aprašyta tėvynėje "nereikalingų" žmonių golgota svetur. Einant į platųjį pasaulį laimės ieškoti susipina latvių, lietuvių, slavų ir kitų bėdžių likimai. Romano veiksmas vyksta romantiškoje senojoje Airijoje, kur svetimšaliai pasitinkami kaip darbo jėga. Varginamas darbas pievagrybių angaruose, nežmoniškos gyvenimo sąlygos, patyčios, ne iš gero gyvenimo ryškėjančios pačios blogiausios žmonių savybės, rodos, turėtų slėgti skaitytoją ir skatinti mesti knygą šalin, tačiau skvarbus, nepagražintas autorės, pačios visa tai patyrusios, gyvenimo regėjimas, pavydėtinai stipri, optimistiška dvasios jėga neleidžia atitraukti akių nuo knygos. Apie žiaurią ir prieštaringą realybę Laima Muktupavela geba kalbėti vaizdingai, linksmai ir su viltimi.
Dvasiškai pavargusios, dirbtinai išraiškingos Latvijos dabarties prozos kontekste Laimos Muktupavelos 'Pievagrybių Testamentas" - neabejotinas talento blyksnis. Ne be reikalo autorė už šį romaną išrinkta 2002-ųjų Metų kultūros žmogumi.

Laima Muktupavela Latvijoje pastaruoju metu labai populiari rašytoja, nuo 2002 m. Latvijos rašytojų sąjungos narė. Jos apsakymai (Felikso Baranovskio slapyvardžiu) nuo 1993 m. spausdinami įvairiuose Latvijos leidiniuose, verčiami į vokiečių ir rusų kalbas. Be to, L. Muktupavela rašo pjeses teatrui.
2002 m. L. Muktupavela Išgarsino romanas "Pievagrybių Testamentas", sulaukęs tais pačiais metais dviejų leidimų.