Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos

Geolingvistikos centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Astos Leskauskaitės monografija „Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos“.

Šiuolaikinėje lietuvių tarmėtyroje akcentuojama tarmių gyvybingumo, variantiškumo ir kaitos, kalbinės aplinkos ir kalbėtojų nuostatų reikšmė bei aktualumas, todėl labiau orientuojamasi į perceptyviosios dialektologijos, geolingvistikos, kognityvistikos ir kitas naująsias mokslo paradigmas. Tačiau iš šios srities tyrimų lauko nederėtų išleisti ir tarmių gramatinės struktūros, kuri tarsi pasitraukė į šešėlį.

Ankstesniuose lingvistų darbuose, be abejo, kalbama apie pietų aukštaičių daiktavardžio giminę, skaičių ir ypač linksnį, tačiau tenka pripažinti, kad pateikiamos žinios vis dėlto yra atomistinės, nepakankamos, neleidžia susidaryti objektyvaus vaizdo apie šios svarbios kalbos dalies gramatinę struktūrą ir jos kaitą. Rašyti tokį darbą paskatino ne tik minėta, bet ir kelios kitos priežastys: noras aktualizuoti lietuvių tarmių gramatikos tyrimų prasmingumą, labiau įtraukti pietų aukštaičių daiktavardžio gramatines kategorijas į šiuolaikinį tarmėtyros kontekstą ir tęsti prof. Alberto Rosino bei jo mokinių morfologijos tyrimų tradiciją.

Šioje monografijoje „Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos“ pateikiamas apibendrintas daiktavardžio gramatinių kategorijų vaizdas, sisteminiai ir netipiniai gramatiniai požymiai, atskleidžiamas pietų aukštaičių patarmės nevientisumas, aiškios ir tikėtinos kaitos tendencijos, bet ji jokiu būdu neaprėpia visų galimų tyrimo aspektų ir problemų. Tarkime, mažai kalbama apie amžiaus kintamojo ir daiktavardžio linksniavimo paradigmos kaitos santykį arba šiaurinės patarmės arealo dalies specifiką, nes tikslioms išvadoms suformuluoti dar reikia tiek papildomos empirinės medžiagos, tiek kitomis teorinėmis bei metodologinėmis prieigomis paremtos gilesnės, išsamesnės ir įvairiapusiškesnės analizės. Tačiau šis darbas padeda numatyti tolesnių tyrimų kryptis ir gaires, kurios ateityje neabejotinai leis patikslinti, praplėsti čia pateiktas prielaidas ir įžvalgas. Pridurtina, kad tokio pobūdžio tyrimai labai svarbūs dar ir dėl to, kad pietų aukštaičiai išskiriami kaip viena iš stipriausią kaitą XXI a. pradžioje patiriančių patarmių.