Pieno kokybė

Mokomoji knyga.

ĮVADAS

Enciklopedijose ir tarptautinių žodžių žodynuose ekologija vadinama biologijos mokslo šaka, tirianti gyvosios ir negyvosios gamtos ryšį su aplinka.

Kokybė - filosofinė kategorija. Tai jutimais, išgyvenimais arba intelektine įžvalga pajaučiama ir suvokiama ko nors apibrėžta savybė arba apibrėžtumą sudaranti tų savybių visuma. Pieno kokybę, kaip filosofinę kategoriją, vartoja daugybė pieno gamintojų ir vartotojų, todėl ji traktuojama labai įvairiai - tiek objektyviai, tiek subjektyviai, kartais visiškai priešingai, priklausomai nuo turimų objektyvių žinių apie pieno kokybę ar subjektyvių kokybės pajutimo, suvokimo ir įvertinimo įgūdžių. Materialinių vertybių kūrimo srityje filosofinė kokybės kategorija yra konkretesnė. Tai su tam tikrais reikalavimais susijęs produkto, proceso, darbų ar sistemos apibūdinimas, kuriuo nusakomas jų gebėjimas patenkinti žmonių poreikius ir atitikti paskirtį. Enciklopediniai leidiniai išskiria kelis požiūrius į kokybę. Produkto kokybė - tai tikslus ir objektyviai įvertinamas dydis, ją atspindi produkto savybės ir požymiai. Kokybė vartotojui – tai vartotojo reikalavimų produktui atitikimo lygis. Šiuo aspektu produkto kokybė sunkiai nustatoma dėl skirtingo vartotojų skonio ir poreikių. Kokybė gamyboje apibrėžiama kaip atitiktis iš anksto numatytų parametrų, išreikštų kokybės standartais, techninėmis sąlygomis, receptais ir kitais dokumentais. Kokybė vertės požiūriu - tai sąnaudų ir kainos santykis; geros kokybės produktas, pasižymintis tinkamomis savybėmis ir efektyviai eksploatuojamas priimtinomis sąlygomis.

Pieną ir iš jo pagamintus pieno produktus žmonės vartojo nuo seno, kai prisijaukino žinduolius gyvulius. Pienas, kaip pirmasis ir maištingiausias produktas, daugelyje šalių yra vaisingumo, taip pat proto peno ir nemirtingumo simbolis. Enciklopediniuose leidiniuose, aprašančiuose žmonių gyvenimą Biblijos krašte, nurodoma, kad jau tada. t. y. prieš Kristų, jie „sviesto per daug nevartojo, nes karšiame ore jį sunku išlaikyti, užtat sūrį bei rūgusį pieną visi mėgo“. Ten taip pat nurodyta, kad „patys neturtingiausi valgydavo varškę iš rauginto avių pieno“.