Pelėdų karalystės sargai. Apsiaustis

Ketvirtojoje fantastinių knygų serijos dalyje „Pelėdų karalystės sargai. Apsiaustis“ – Pelėdų karalystė skyla į dvi nesutaikomas stovyklas, o Sorenas turi apginti legendomis apipintą medį nuo savo brolio užmačių.


Soreno mylimasis mentorius ir globėjas Ezilribas sugrįžo į Didįjį Ūbalą. Tačiau tai menkai guodžia narsųjį pelėdžiuką – juk karalystėje vyksta gėrio ir blogio kova. Metalinis Snapas, piktasis Soreno brolis Kludas, nešiojantis metalinę kaukę, slepiančią kovose įgytus randus. Jis neketina pasiduoti ir siekia dominuoti visoje karalystėje. Jis ir jo pasekėjai įsitikinę, jog yra grynakraujai, geriausi iš pelėdų. Prieš juos stoja Sorenas ir Didžiojo Ūbalo pelėdos, pasirengusios atremti Kludo atakas.


Kludas įsitikinęs, kad jo dominavimas – tik laiko klausimas. Jo galvoje – mintys apie pelėdų visatos kontrolę ir rūšies išgryninimą. Jis siekia užgrobti Sent Lututės prieglaudą, perimti savo žinion didžiuosius krislų išteklius ir pagrobti mokytoją Ezilribą. Tačiau pirmasis Kludo taikinys – Ūbmarių viduryje Ūbalo saloje esantis Didysis medis, saugomas ištikimųjų jo gynėjų.


Ankstesnėse „Pelėdų karalystės sargų“ knygose skaitytojai kartu su pelėdžiuku Sorenu patyrė gausybę nuotykių. Soreną ir Gilfę buvo pagrobę Sent Lututės bendruomenės patruliai, tačiau jie bet kokia kaina troško pabėgti iš prieglaudos, kur jų laukė virsmas bejausmiais padarais. Vėliau jų laukė pažintis su Apyaušriu ir kelionė Didžiojo Ūbalo link, kur gyvena kilniųjų pelėdų brolija. Trečiojoje knygoje Sorenui teko išsiskirti su savo mokytoju Ezilribu, o jo tėvų vaiduokliai perspėjo jį apie Metalinį Snapą. Knygoje „Pelėdų karalystės sargai. Apsiaustis“ Sorenui teks su juo susidurti snapas į snapą.



„Ironiška, kad pastaraisiais metais, nors ir būdama žmogus, turėjau „išsinerti“ iš savo odos ir pasimatuoti plunksnas ir kailius, nes ėmiausi kurti fantastikos serijas „Pelėdų karalystės sargai“ ir „Vilkai iš anapus“. Kad ir kaip pasirodytų keista, tai buvo iš tiesų išlaisvinantis jausmas. Kad knygos būtų įdomios, mokiausi šių gyvūnų elgsenos, studijavau gyvenamąją aplinką ir įpročius. Matote, net jei tai fantastikos knyga, norint sujaudinti skaitytoją, kad jis patikėtų pasakojama istorija, atsisakytų įtarumo ir pasiduotų knygos traukai, būtina jam pateikti įtikinantį ir pagrįstą gyvūno portretą. Tačiau tuo pat metu aš pasakoju istoriją, kurioje veikėjų išgyvenimai ir jausmai yra giliai žmogiški“, – apie kuriamų fantastikos knygų seriją pasakoja autorė Kathryn Lasky.

Iš anglų kalbos vertė Nomeda Berkuvienė