Pažadas

"– Manai, kad čia ir yra tai, Bocmanai?
Jis pakelia akis.
– Kas „tai“?
– Siela. Manai, kad čia įkliuvo siela?"

Sorj Chalandon (g. 1952 m.) – Tunise gimęs prancūzų rašytojas, „Libération“ žurnalistas, rašęs apie dramatiškus įvykius, nutikusius Libane, Somalyje, Afganistane, Irano ir Irako karą. Romanas „Pažadas“ – antroji jo knyga, 2006 m. apdovanota Prix Médicis.
“Pažadas” – švelnus ir jaudinantis romanas, nukeliantis skaitytoją į mažą Prancūzijos kaimelį, kuris net neturi vardo. Viename to kaimelio name gyveno senukų pora – Etjenas ir Fovetė, kurie mylėjo vienas kitą visą gyvenimą. Tam, kad meilė būtų išsaugota ir jų sielų nepasiglemžtų mirtis, maža kaimelio bendruomenė susisaisto nepaprastu, ypatingu Pažadu…
Romane rašoma „apie kaimo vietovę, paprastų žmonių ir darbininkų brolystę, purvą, aulinius batus, skurdžios kalbos žmones ir gaivaus baltojo vyno taurę. Visuomet norėjau parašyti istoriją apie vienas kitą mylinčius žmones. Istoriją apie gedulą ir stebuklingą žibintą. Savotišką pasaką. Ir vis dėlto, nepaisydamas visko, parašiau šiuolaikišką romaną. Aš taip norėjau. Norėjau, kad romanas būtų būtent apie tuos žmones. Jie ten gyvena. Aš atiduočiau tūkstantį savo gyvenimo metų, kad galėčiau gyventi su Etjenu ir Fovete.“ (S. Chalandon)
“Pažadas” – skaidrus romanas, kuriame kažkodėl jauti pasakos dvelksmą. Romanas apie ramų gyvenimą ir veikėjų norą net ir po mirties saugoti skaidrią, šviesią jų sielą. Romanas apie vaikystės svajones, meilę, mirtį ir pareigą.