Patirties žodynas. Populiarioji literatūros fenomenologija

„Patirties žodynas“ – studija apie literatūrą, dalyvaujančią žmogaus gyvenime. Daugiausia dėmesio skiriama gimtąja lietuvių kalba parašytiems kūriniams. Jie aiškinami sąmonės, patirties, atminties kontekstuose. Remiantis literatūros fenomenologijos principais siekiama paprastumo, suprantamumo.

Pagrindiniai literatūros fenomenologijos principai:

    - Literatūra yra įvairių sąmonės turinių (individualių, bet ir istorinių, tautinių, socialinių, egzistencinių) kalbiniai pavidalai; kuo kūrybiškesnis, gilesnis individualumas, tuo daugiau jis apima bendrumų, pasikartojimų, universalijų.

    - Kūrinio suvokimas remiasi sąmonių susitikimu, susitikimų atitikimais, atsiliepimais, sąskambiais; tuo, kas sužadina norą stiprinti suvokimą (analizuoti, reflektuoti), išlaikyti atmintyje.

    - Literatūros fenomenologija yra tikslingas, su kalba suderintas literatūros tyrimas, nors ir be griežtesnio taikomojo metodologinio aparato; sąmonė veikia remdamasi gyvenimo, kartu ir estetine patirtimi, kalbos klausa, iš paties kūrinio kylančiais jo suvokimo impulsais.

    - Autorius yra, bet „gyvena" tik savo kūrinyje, autoriaus sąmonė apima visus teksto lygmenis, veikia susidarančius kontekstus; skaitančiojo „susitikimai" su tuo, kas vyksta tekste, yra interpretaciniai.

    - Kalba yra ir kasdienė sąmonės praktika, ir ontologinė problema; kalba teikia bendrumo ir bendravimo galimybę, iš liekančią ir kalbos tekste; žmogus suvokia, kad jis turi kalbą kaip duotybę, neatskiriamą nuo kalbėjimo patirties, turtinamos ir gilinamos.

    - Sąmonę labiausiai veikia ir didžiausią poveikį jai daro prigimties kalba parašyti kūriniai; kalba yra svarbiausias ryšio su pasauliu kanalas; taip pat ir estetinis.

    - Teksto struktūros gali būti suvoktos ir kaip sąmonės struktūros: ir rašomos, ir skaitomos.

    - Skaitymas, kaip sąmonės ėjimas kartu, palengvina teksto analizę ir kaip kalbinį aprašymą, neatskiriamą nuo aprašančiojo, jo potyrių.