Pasmerkti gyvi

„Berniukas bėgo kelkraščiu tarytum nakčia sprunkantis gyvūnas.“

Naktį nuošalioje Italijos vietovėje aptiktas nuogas ir sušalęs dvylikametis Foskas Anjelis policininkams papasakoja, kad jį buvo pagrobęs didelį furgoną vairuojantis vyras baltais ilgais plaukais. Pasakojimas policininkų neįtikina, tačiau Centrinės operatyvinės tarnybos komisarę Valentiną Mediči sudomina detalė, kad furgone, be Fosko, buvo dar vienas berniukas.

Netrukus komisarės įtarimai apie serijinį vaikų grobiką pasitvirtina: pranešama apie dar vieną dingusį berniuką. Išvydusi antrojo pagrobto vaiko nuotrauką Valentina Mediči negali patikėti savo akimis – berniukai panašūs kaip du vandens lašai. Ar tai tik sutapimas, o gal piktadarys veikia pagal planą, ieškodamas konkrečių aukų?

Įsibėgėjant tyrimui pasipila žinios apie kitus dingusius žmones – ne tik vaikus, bet ir jaunas merginas, benamius ir prostitutes. Akivaizdu, kad nusikaltėlis turi kažkokį tikslą, bet policininkams niekaip nepavyksta užčiuopti siūlo galo. Valentinai tenka pasikliauti tik savimi ir paslaptingu, skaudžių praeities šešėlių slegiamu policininku Fabijumi Kosta. Žingsnis po žingsnio jie narplioja painų žiaurių nusikaltimų voratinklį, rizikuodami ne tik užsitraukti vadovų rūstybę, bet ir tapti iškrypėlio nusikaltėlio aukomis.

Marco De Franchi (g. 1962) nuo pat vaikystės svajojo tapti rašytoju ir tyrėju, o siekdamas savo svajonės jis ne vienus metus dirbo Italijos kriminalinėje policijoje ir Centrinėje operatyvinėje tarnyboje. Savo patirtį ir žinias pasitelkė rašydamas romaną „Pasmerkti gyvi“. Knygoje įtaigiai konstruojama tikroviška nusikaltimo tyrimo schema, atskleidžiami policijos darbo metodai ir pateikiamos subtilios pastabos apie abejones, baimes ir kitus stiprius jausmus, su kuriais susiduria tyrėjai, siekiantys sučiupti liguistos fantazijos apakintą negailestingą serijinį žudiką.

Didelę kriminalinių bylų tyrimo patirtį sukaupęs Marco De Franchi šiame romane stengėsi kuo tiksliau aprašyti, kaip tikrovėje būtų narpliojamas toks nusikaltimas. „Pradėjau nuo vienos tarnybos vaidmens. Ji dažnai minima romanuose, rodoma filmuose ir televizijos serialuose, bet jos darbą ne visi iki galo išmano. Turiu omenyje Italijos policijos centrinę operatyvinę tarnybą. Galbūt šioje knygoje retkarčiais ją pavaizdavau ne iš pačios geriausios pusės, bet ji yra svarbiausias ir vertingiausias Italijos policijos nusikaltimų tyrimų centras“, – sako rašytojas.

Pagrindiniai romano veikėjai Valentina Mediči ir Fabijus Kosta įkūnija daugybę Centrinės operatyvinės tarnybos policininkų. Ir ne tik darbo metodais ir profesionalumu, bet visų pirma savo atsidavimu ir pasiaukojimu. Šešerius metus Centrinėje operatyvine tarnyboje dirbęs Marco De Franchi siekė pavaizduoti tyrėjus kuo tikroviškiau. „Puikiai žinau ir savo kailiu patyriau, koks sunkus, bet iš esmės neįkainojamas yra šis įtraukiantis ir užvaldantis darbas. Suprantama, šį romaną skiriu ir buvusiems Centrinės operatyvinės tarnybos kolegoms“, – pasakoja romano „Pasmerkti gyvi“ autorius.