Paslėpti veidai

„Paslėpti veidai“ - vienintelis vieno skandalingiausių ir kontroversiškiausių dailininkų - Salvadoro Dali - romanas. Romanas parašytas 1944 m., o perleistas vos keletą kartų. Kodėl? Atsakymas vienas - leidėjai bijojo šokiruoti padorią visuomenę. Šiuo drąsiu, cinišku ir kartu labai romantišku kūriniu Salvador Dali dar kartą patvirtino savo, kaip kūrėjo-genijaus ir kūrėjo-skandalisto, reputaciją.

Ar įmanoma meilė tarp dviejų vienas kito nekenčiančių žmonių? Kuo gali baigtis tokie santykiai? Romanas šiek tiiek panašus į Coderlos de Laclos romaną „Pavojingi ryšiai“, tik pagrindinis Dali istorijos veikėjas – vyras.

Nors siužete nemažai rašoma apie karą ir politinę nesantaiką, visgi tai meilės istorija. Istorija apie protą temdančią aistrą. Apie meilę, dėl kurios esi pasiruošęs bet kam.

Knygos rašymo stilius taip pat neįprastas, tačiau prisimenant, kas jo autorius, suprantamas. Dialogų beveik nėra. Labai išsamūs personažų aprašymai. Kai pasakojime pasirodo naujas veikėjas, Dali jį aprašo taip skurpulingai, kad neįsivaizduoti jo neįmanoma. Veikėjų romane daug, tačiau skaitytojas labai gerai susipažista su kiekvieno iš jų paslaptimis ir troškimais. Kartais atrodo, kad knygoje nėra teigiamų veikėjų, bet juk kiekvienas iš mūsų turi savo tamsiąją pusę...

Romano „Paslėpti veidai“ laikas - 1939-ieji metai. Netrukus prasidės karas, tačiau tai istorija ne apie tai. Autorius pasakoja apie pokylius ir tituluotus asmenis, apie literatūrinius ir politinius salonus, apie nieko neveikiančias turtingas damas ir... apie valdingą herojų, kuris naudojasi moterimis. O moterys pasiruošusios bet kam, kad tik galėtų būti su savo valdovu ir pildytų jo troškimus. Tekste daug jausmingumo ir gana memažai atvirų meilės scenų, tačiau jos nėra vulgarios. Jos tarsi už rūko uždangos, tik užuominos ir kontūrai.. nuo kurių troškimai tik dar labiau pakurstomi! Beje, ant knygos viršelio derėtų užrašyti 18+.

Knygos „Paslėpti veidai“ pabaiga liūdna, beprotiška ir tragiška. Bet ir realiame gyvenime viskas kartais baigiasi visai ne taip, kaip trokštame. Paskutinis knygos sakinys užbaigia romaną taip grakščiai, kad atrodo, jog kitos pabaigos tiesiog negali būti. Nors... Istorija galėjo susiklostyti visiškai kitaip.