Paskutinis Donas

“Paskutinis Donas” – romanas apie paskutinę mafijos šeimą. Praėjus metams po didžiausio, žiauraus keršto, Donas Domenikas Klerikucijus, šeimos galva, nusprendžia sukurti savo anūkams gyvenimą, jau nesusijusį su mafija. Iš figmedžių sodo Long Ailende Donas valdo įvykius tolimame Las Vegase ir Holivude, kur galima teisėtai sukrauti turtą. Tačiau šeimos istorijoje glūdi paties Dono pasėta blogio sėkla. Blogis nukreipia Krosą De Leną, šeimos profesionalaus žudiko sūnų, kruvinu giminės keliu. Bet jį išgelbsti ir apvalo meilė, tokia pat visagalė kaip ir mirtis.
Sudėtingame ir įspūdingame M. Puzo moralės pasaulyje net vagys turi savo garbės kodeksą, o žmonės, visuomenės laikomi garbingais, pasirodo esą niekšai. Rašytojas piešia spalvingą Holivudo panoramą, kontrastingus veikėjų portretus. Romane atsiskleidžia puikus M. Puzo juodasis humoras, gyvenimiška išmintis ir sugebėjimas kurti epinę įtampą.

Apie autorių:
Mario Puzo (1920–1999) gimė Niujorke, dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, mokėsi Kolumbijos universitete. Po romanų “Laimingas piligrimas” ir “Tamsos arena” (liet.1995), sukūrė “Krikštatėvį”, kuris jį išgarsino visame pasaulyje ir pagal kurį jis parašė visų to paties pavadinimo F. Coppollos filmo dalių scenarijus. Filmas gavo du Oskarus. Kitos jo knygos: “Kvailiai miršta” (1978), “Sicilietis” (1984), “Ketvirtasis K” (1992), “Paskutinis Donas” (1996). Rašytojas mirė 1999 m. savo namuose Long Ailende, vos baigęs rašyti romaną “Omerta” (1999). Po jo mirties dar išleistas jo viso gyvenimo veikalas – romanas “Šeima” (2001, liet. 2004), kurio paskutinį skyrių parašė jo žmona.