Paskutinioji Žemės žmonių karta

Ričardas Gavelis – išskirtinė asmenybė ir vienas ryškiausių Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpio rašytojų. Jo knyga „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ pirmą kartą buvo išleista 1995 metais. Tai gaveliškai apokaliptinis romanas, kuriame pinasi septynios istorijos, griaunančios gyvenimus ir... Vilnių.

Romanas „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ apibūdinamas kaip proza parašyta juodoji poezija. Čia pasakojama apie septynis atskirus personažus, tačiau jie patys ir jų istorijos yra susijusios, susipynusios ir, nepaisant to, kur jie gyvena, kur vyksta veiksmas, viskas galiausiai grįžta į Vilnių. Autorius tuos personažus vadina avatarais, taip duodamas skaitytojui užuominą, kaip stipriai yra susijusios visos istorijos. Avataras – tai induizmo mitologijoje vartojamas žodis, kuris apibūdina skirtingus vienos dievybės įsikūnijimus.

Visi knygos „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ personažai, kaip ir būdinga Gaveliui, linkę į susinaikinimą ir į sunaikinimą. Saulius Kepenis siekia kuo daugiau žmonių užkrėsti AIDS, Rita Valkus – lietuvių kilmės amerikietė, nori parvežti į Vilnių radioaktyvaus metalo. Dar yra Seimo deputatė, apie seksą svajojantis kunigas ir kiti. Vizijų, haliucinacijų ir dramatiškos tikrovės kupinas pasakojimas vietomis išsiskiria giliomis filosofinėmis įžvalgomis, o vietomis brutalumu, netikėtais fantazijos vingiais ir atpažįstamais istoriniais įvykiais.

Kai kurie literatūros specialistai ir kritikai R. Gavelio romaną „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ laiko net stipresniu nei rašytoją išgarsinęs „Vilniaus pokeris“.

Ričardas Gavelis (1950–2002 m.) – rašytojas, dramaturgas, fizikas, vadinamas vienu ryškiausių Lietuvos postmodernizmo rašytojų, išgarsėjo romanais „Vilniaus pokeris“ ir „Vilniaus džiazas“.

Gimė ir gyveno Vilniuje, tačiau vėliau su tėvais išsikėlė gyventi į Druskininkus. Čia baigė mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo fiziką. Dirbo Mokslų akademijos Fizikos institute. Nuo 1978 metų atsidėjo tik rašymui. Dirbo žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Pergalė“, vėliau, jau atkūrus nepriklausomybę, bendradarbiavo su dienraščiu „Respublika“ ir savaitraščiu „Veidas“.

Jo kūryboje gausu provokuojančių scenų, siužetai dažnai paremti realiais istoriniais įvykiais, kurių tikrovė dažniausiai paklaidinama drąsiose autoriaus fantazijose.
R. Gavelio knygos išverstos į latvių, lenkų, baltarusių, anglų, prancūzų, vokiečių, suomių ir kitas kalbas. Užsienyje jo kūryba dažnai lyginama su tokiais kūrėjais kaip F. Kafka, G. Orwell, W. Faulkner.

Rašytojas mirė 2002 metais, netikėtai sustojus širdžiai.