Paskutinė stotelė – Maskva. Fronto gydytojo dienoraštis

Pirmą kartą 1957 metais pasirodžiusi Heinrich Haape knyga „Paskutinė stotelė – Maskva. Fronto gydytojo dienoraštis“ yra Antrojo pasaulinio karo literatūros klasika.


Rytų fronte kariavęs Heinrich Haape matė tiek fizinius, tiek psichologinius karo padarinius žmonėms. Jaunas gydytojas į Vermachtą patekęs prieš pat karo pradžią kariavo priešakiniame fronte per Barbarosos operaciją, kai Vokietija įsiveržė į Sovietų sąjungą 1941 birželio 22 dieną.


Vos per kelias atakos valandas Haape ir kiti kariai suprato, kaip atkakliai net ir pralaimėjimo akivaizdoje kaunasi Raudonoji Armija. Pranašumas, kuris buvo greitai pasiektas pirmosiomis mūšių dienomis, per vasarą ėmė menkti. Vokiečiai nepradėjo galutinės atakos prieš Maskvą iki pat spalio. Tai buvo labai sudėtingas ir varginantis laikotarpis, kurį itin apsaunkino pirmiausia lietus ir purvas, o vėliau šaltis ir sniegas. Gruodžio pradžioje vokiečiai buvo pasiekę Sovietų sostinės vartus, tačiau toliau veržtis nebegalėjo. Žiemos pabaigoje iš 800 karių batalione, kuriame kovėsi ir Haape, buvo likę vos 28.


Gydytojo H. Haape pasakojimas „Paskutinė stotelė – Maskva. Fronto gydytojo dienoraštis“ – labai gyvybingas. Drama ir jaudulys lydi visą istoriją, kai Haape pasakoja apie savo patirtį iš unikalios – karo mediko perspektyvos. Jam pačiam dažnai tekdavo ne tik kautis, bet ir būti fizinių bei psichologinių kančių liudininku.


H. Haape kalba apie pergales ir operacijos pradžioje vykdytus staigius karo veiksmus, kurie vėliau tapo vis sudėtingesni ir lėtesni. Autorius pasakoja apie savo darbą su nukentėjusiaisiais mūšio lauke, apie prarastus draugus. Žiemą H. Haape aprašo taip, kad galima justi tą šaltį, kurį, aukdami sovietų kontratakų, kentė vokiečių kariai.Knygoje „Paskutinė stotelė – Maskva. Fronto gydytojo dienoraštis“ tiesiog užuodi visą karo siaubą ir jauti nusivylimą drauge su autoriumi, kai šis sužino, kad jo išsiuntimas atšauktas. Išgyventi žiemą, išgyventi Rusiją, išgyventi karą – vienintelis tikslas – išgyventi.



„Vienas geriausių asmeninių pasakojimų apie Vokietijos kampaniją Rytuose. Tai vienu metu ir sunki, drąsi, ir asmeniška istorija.“

David Stahel, istorikas, knygų apie Antrąjį pasaulinį karą autorius



"Skvarbus pasakojimas apie gydytojo patirtį su vokiečių armija per Barbarosos operaciją ir mūšį dėl Maskvos.“

David Glantz, karo istorikas


Heinrich Haape (1910–1976) išgyveno karą, tačiau po jo jau nebegrįžo į mediciną. Jis buvo dienraščio redaktorius, dirbo spaudoje ir dėstė dramos mokykloje, parašė dvi operas, tapė.


Iš vokiečių kalbos vertė Laima Kuprienė