Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija

„Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“ – 2018 m. Nobelio taikos premijos laureatės, „Islamo valstybes“ vergijos siaubą išgyvenusios Nadios Murad atsiminimai.


Dvidešimt vienerių Nadios ir jos šeimos gyvenimas tekėjo įprasta vaga. Čia, šiaurės Irake, kur gyveno kurdų religinė mažuma jazidai, laikas buvo tarsi sustojęs. Kocho kaimelyje gyvenusi mergina svajojo tapti istorijos mokytoja arba atidaryti savo grožio saloną. Tačiau viskas pasikeitė 2014-ųjų metų rugpjūtį.


Vieną rytą į kaimelį įsiveržė grupuotės „Islamo valstybė“ būriai, kurie sugriovė merginos ateities svajones, o bendruomenę pasmerkė kančiai ir nebūčiai. ISIS kareiviai žudė kiekvieną vyrą, kuris nepakluso reikalavimams atsiversti į islamą. Moterys, kurios buvo per senos tapti sekso vergėmis, nesulaukė pasigailėjimo. Jaunosios merginos buvo išgabentos į Mosulą, kur buvo laikomos vergijoje, mušamos ir prievartaujamos. Tarsi prekes jas rinkdavosi visi – nuo eilinio ISIS kario iki aukščiausių grupuotės generolų.


Tik per stebuklą pabėgusi Nadia šiandien yra viena žinomiausių pasaulyje žmogaus teisių aktyvisčių, drąsiai kalbanti tiek apie savo bei kitų merginų patirtį sekso vergijoje, tiek apie mažoms tautoms ar religinėms bendruomenėms gresiantį pavojų. Dar 2016 m. ji drąsiai kreipėsi į Jungtinių Tautų asamblėją, o šiemet jai už aktyvią veiklą įteikta Nobelio Taikos premija. Nubraukusi aukos, našlaitės, vergės ir pabėgėlės etiketes, ji apie saeo šiandien pasakoja taip: išgyvenusi, moterų užtarėja, jazidų bendruomenės lyderė ir taikos balsas.


„Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“ – nesumeluotas, nepagražintas, sunkus ir atviras Nadios Murad pasakojimas apie ISIS vykdomą terorą, išplėtotą prekybos žmonėmis tinklą ir grėsmę, kylančią tiems, kurie negali pasipriešinti.


1993 m. gimusi Nadia Murad taip pat apdovanota ir kitais reikšmingais žmogaus teisių ir pilietiškumo prizais. Jai įteiktos Vaclavo Havelo bei Andrejaus Sacharovo premijos, mergina taip pat yra Jungtinių Tautų Prekybos žmonėmis aukų orumo geros valios ambasadorė. Šiandien Nadia su jazidų teisių gynimo organizacija renka medžiagą apie ISIS vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, kad galėtų kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą.


„Aš negaliu pasakyti, kad dėl šių įvykių jaučiuosi pikta, nes šis žodis negali apibrėžti visko, ką mūsų bendruomenė iškentė. Bet galiu tvirtai pasakyti, kad mes esame teisūs. Ir turime teisę apie tai kalbėti. Turime teisę perduoti savo žinią. <...> Mes nenorime niekam sukelti skausmo – su kuo besusitikčiau – nuo studentų iki prezidentų – pasakoju mūsų istoriją“, – apie vykdomą jazidų genocidą pasakoja Nadia Murad.


„Murad atvėrė mums langą, per kurį galime pažvelgti į žiaurumus, sugriovusius jos šeimą ir beveik nušlavusius jos nedidukę bendruomenę nuo žemės paviršiaus. Tai drąsūs atsiminimai, kurie yra svarbus žingsnis tam, kad vykdantys šiuos kraupius nusikaltimus prisiimtų atsakomybę.“

The Washington Post

Iš anglų kalbos vertė Eglė Podčašinskienė