Pasaulių karas

Netoli Londono iš dangaus nukritęs metalinis cilindras sukėlė vietinių gyventojų susidomėjimą. Tačiau pamėginus jį atidaryti smalsuolius sunaikino iš cilindro išlindęs neregėtas padaras.

Žmonėms nespėjus suvokti, kas vyksta, iš dangaus pabiro kiti cilindrai, o iš jų išsilaipinę ateiviai pasistatė gigantiškas žudymo mašinas ir ėmė pulti žmones, nesunkiai palauždami jų pasipriešinimą.

Atrodė, kad žmonija pasmerkta ir ją gali išgelbėti tik stebuklas.



Klasika – visada klasika. O jei tai dar ir mokslinės fantastikos klasika – ji gali būti įdomi visiems mokantiems skaityti. Toks posakis puikiai tinka ir H. G. Wells‘o kūrybai. Įgijęs tvirtas tiksliųjų mokslų žinias rašytojas savo kūryba siekė perteikti skaitytojui mokslinio mąstymo metodą, sudominti grandiozinėmis perspektyvomis, kurias atveria mokslo pasiekimai.

"Pasaulių karo" – pirmojo šiuolaikinio romano apie ateivių invaziją į Žemę – idėją H. G. Wells‘ui pasufleravo italų astronomo Džiovinio Skiaparelio atradimas: pastebėjęs Marso paviršiuje tiesias linijas, jis pavadino jas kanalais. Aišku, jei kanalai – tai dirbtiniai, ir, be abejo, – Marso gyventojų kūrinys. Buvo spėliojama, kad Marso civilizacija kur kas senesnė nei Žemės, o technika pralenkia Žemės pasiekimus, bet nieko keista, kad marsiečiai siekia persikelti į gyvybei tinkamesnes planetas.

H. G. Wells‘as pavaizdavo pergalingą marsiečių žygį į Žemę, kurį sustabdė ne žmonės su nesuskaičiuojama ginkluote, o mikrobai, išnaikinę visus įsiveržėlius.


Romane "Pasaulių karas" vaizduojami įspūdingi Marso civilizacijos pasiekimai: koviniai trikojai, kurių judėjimo principas dabar taikomas gaminant judančius robotus, šiluminiai ir šviesos spinduliai – šiuolaikinių lazerių pranašai, dujų atakos, kurias žmonės pažino I-ojo pasaulinio karo metais, lėktuvas, kurį pagamino marsiečiai, nors Žemės inžinieriai tada dar tik planavo kurti sunkesnius už orą skraidančius aparatus.

Be to, H. G. Wells‘as pasakojo ir apie žmogaus likimą katastrofos akivaizdoje. Marsiečiai užgniaužia bet kokius žemiečių mėginimus priešintis jų agresijai. Moderniausia pasaulyje britų armija sutriuškinima, lyg žaislinė. Prasideda masinis bėgimas iš didžiausio to meto miesto, lydimas marodierių siautėjimo, mirčių, žmogiškumo praradimo.

Romano "Pasaullių karas" epiloge aprašomi pirmieji Žemės civilizacijos atkūrimo darbai, padedantys atskleisti esminę ir su viltimi išreiškiamą romano mintį – priešiškos civilizacijos įsiveržimas gali būti naudingas žmonijai. Ir ne tik dėl po mūšių likusios marsiečių technikos, kurią žmonija panaudos savo labui, bet ir dėl žmonių patirto emocinio sukrėtimo.

Anot pasakotojo, įsiveržimas atėmė iš žmonių rožinę ateities viziją, kuri taip lengvai gali atvesti į nuopuolį, o katastrofa turi padėti jiems suvokti, kokia svarbi yra žmonijos vienybės idėja.

Be romano, knygoje yra ir šeši apsakymai, atspindintys įvairiapusį H. G. Wells‘o talentą.

Iš anglų kalbos vertė Karolis Vairas-Račkauskas