Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius VII

Septintoji „Pasakojimų apie Vilnių ir vilniečius“ knygelė – ta pati ir kita. Kaip paprastai, bet vis kas nors nauja rašoma apie vilniečių gyvenimą nuo seniausių laikų iki XX amžiaus.

Šiame tomelyje sprendžiama archeologų užminta mįslė, kas gi buvo atkasta Kosciuškos g. 1 namo kieme ir kuo čia dėti Vilniaus amatininkai, nagrinėjama Jasinskių altarijos (apėmusios visą dabartinio Kalnų parko teritoriją) formavimosi istorija. Smalsūs ir kantrūs skaitytojai galės sužinoti, kuo XVII amžiuje prekiavo Vilniaus krautuvės ir ką pardavinėjo miesto gatvėse miestiečiai. Kodėl garsus XVIII amžiaus pabaigos vargonų meistras paskandino savo kaimyno šunelį bolonę ir apskritai dėl ko tuo laiku kivirčijosi, mušėsi ir net žudė vienas kitą vilniečiai ir kokios bausmės už tai grėsė? Kas buvo tas nenaudėlis (mūsų akimis žiūrint), kuris XX amžiaus pradžioje sumanė Gedimino kalno bokšte įrengti kavinę? Apie tai ir apie XIX amžiuje steigiamas kavines, jų veiklos sąlygas skaitytojas taip pat ras.

Knygelėje pasakojama ir apie pokylius, tiesa, ne Vienos, bet savus vilnietiškus, kuriuos su labdaros tikslais rengė Lietuvos diduomenė dar XX amžiaus pradžioje ir kurie kartu su Pirmuoju pasauliniu karu išnyko iš miesto pramogų žemėlapio.

Gal sudomins ir vienos gatvės – Suvalkų – pavadinimo istorija: gatvė turėjo tapti, bet netapo... Sirokomlės gatve. Nepaisant to, gatvėvardis pergyveno sėkmės istoriją, nes nė viena vėlesnė valdžia į jį nesikėsino. Ir dar keletas smulkmenų apie gyvenimą mieste.