Partizano žiedas

Karinėje istorinėje apybraižoje "Partizano žiedas" Lietuvos kariuomenės karys Ernestas Kuckailis persikelia į 1948-uosius ir pasakoja sukrečiančią istoriją apie partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kelionę per partizaninio karo apimtą šalį istoriją. Autorius kūrinyje ieško partizanų žygio paralelių su šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės pratybomis.

Tai buvo metai, kai sovietai pradėjo didžiuosius trėmimus, o partizaninis pasipriešinimas pasiekė apogėjų. Iš tankių Kazlų Rūdos apylinkių miškų Adolfas Ramanauskas-Vanagas, lydimas kelių bičiulių, išsirengė į ilgą ir varginančią kelionę Žemaitijos link. Čia 1949 m. žiemą planuojama pasirašyti svarbiausią partizaninio karo dokumentą. Simboliškai vasario 16 d. pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija – tai tiltas, sujungęs pirmąją Lietuvos Respubliką ir miškuose jos atminimą saugančius laisvės kovotojus.

Nors knyga „Partizano žiedas“ parašyta kaip istorinis romanas, joje Ernestas Kuckailis remiasi gausia archyvine medžiaga, dokumentais ir archeologiniais tyrimais. Pasakojimą apie partizanų vadų susitikimą ir kovos su enkavėdistais Užpelkių miške scenas papildo pasakojimas apie kai kuriuos šiuolaikinio Jėgerių bataliono kūrimosi užkulisius. Autorius randa nemažai panašumų tarp jėgerių bei partizanų kovos taktikos. Taip aktualizuojami ir mūsų dienų įvykiai – partizanų kautynių vietoje savo įgūdžius lavina nepriklausomos Lietuvos kariai.

„Partizano žiedas“ – penktoji Ernesto Kuckailio knyga. Joje atgyja kiekvienas partizanų nueitas kilometras, o sunkios jų kelionės sąlygos kuria siužeto įtampą. Jie ne tik privalo išvengti priešų keliamo pavojaus, bet ir įveikti saviškių nepasitikėjimą.

Knygos autorius Ernestas Kuckailis – profesionalus Lietuvos kariuomenės karys, viršila. Nuo 1991 m, jis tarnavo Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Vytauto Didžiojo Jėgerių batalione, Žvalgų mokykloje. Dabar jis Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre rengia snaiperius. Ernestas Kuckailis turi ir kovinės patirties – jis dalyvavo kariuomenės misijose Kosove, Afganistane ir Irake.
Kauno dailės institutą baigęs karys neužmiršta ir šio amato – jis yra sukūręs „Alfa“ kuopos ir jėgerių mokyklos emblemas, taip pat ne vieną beretės ženklą. Ankstesnėse knygose autorius pasakojo Antrojo pasaulinio karo vokiečių parašiutininkų dalinio istoriją, aprašė Nepriklausomybės kovas ir Specialiųjų operacijų pajėgų misiją Afganistane.