Partizanas II

Antrais pasaulinis karas baigėsi prieš metus, tačiau Lietuvoje karas toli gražu nesibaigė. Alkani žmonės rikiuojasi eilėse prie duonos, miestų gatvėmis traukia išsekę belaisviai, gyventojai areštuojami už menkiausius nusižengimus ar dėl išgalvotų kaltinimų. Niekas negali jaustis saugus – nusitrina riba tarp kariškių ir nusikaltėlių gaujų, jų aukomis tampa niekuo dėti žmonės. Pokario Mėmelis, Rytų Prūsijos miestas, toli gražu neprimena išdidaus uostamiesčio.

Raudonieji okupantai nebaudžiami šeimininkauja mieste, suiminėja ir žudo žmones, o prieš partizanus bei jų rėmėjus organizuojamos baudžiamosios akcijos. Enkavėdistus ypač erzina partizano Verpeto vadovaujamas būrys, kuris dingo prasiveržęs pro tris apsiausties žiedus. Situacija tokia rimta, kad į Mėmelį, pasirengęs daryti tvarką, atvažiuoja pats ministras Bartašiūnas.

Okupantai rezga planus kaip sustabdyti laisvės kovotojus. Neatmetama net mintis aktyvuoti agentus-smogikus.

O partizano Dovo Gelžaičio-Prūso gyvenime atsiranda moteris. Anksčiau tanavęs Vermachte ir svarstęs bėgti iš okupuoto krašto, dabar jis keičia savo planus. Tačiau ar netikėtai užgimusi meilė nebus pražūtinga?

Knygos „Partizanas II“ autorius Mindaugas Milinis – Klaipėdoje gyvenantis ir dirbantis žurnalistas, rašytojas bei redaktorius. Ilgą laiką dirbo dienraštyje „Vakarų ekspresas“, parašė ne vieną knygą apie karą Afganistane. Prieš keletą metų išleido pirmąjį romaną „Partizanas“. Istoriniame romane plėtojama partizaninio karo tema.

Pristatydamas pirmąją knygą, Mindaugas Milinis teigė, kad 80 proc. romane aprašytų faktų yra tikri, tik "įvilkti" į pasakojimo rūbą. Jis rėmėsi autentiškais laisvės kovotojų atsiminimais, pokalbiais su likusiais gyvais pasipriešinimo dalyviais. Kiekvienas jų, stodamas į partizanus, turėjo skirtingus motyvus: vieni nusprendė slėptis miškuose, kol kas nors pasikeis, kiti tikėjo Lietuvos nepriklausomybe, treti laukė pagalbos iš Vakarų. Skirtingi jų likimai susipina ir kuria romano „Partizanas II“ siužeto įtampą.