Pamiršta kalba

Knygoje "Pamiršta kalba" Erichas Frommas, Vokietijos ir JAV psichologas bei filosofas humanistas, vienas neofroidizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų psichoanalitiškai aiškina sapnus, pasakas, mitus, kurie yra, anot autoriaus, „parašyti" vienintele universalia žmonijos kalba – simbolių kalba.

Knygoje "Pamiršta kalba" autorius siūlo savo paties sapnų interpretavimo koncepcijas, paremtas įvairias atvejais; aprašo įvairius mitus ir pasakas (taip pat ir mitą apie Edipą); apibrėžia Freudo ir Jungo požiūrius, kartu analizuodamas jų kontekste ir savąjį.

Pasak E. Frommo, visi sapnai yra prasmingi ir reikšmingi, o mituose ir pasakose užšifruoti daug sudėtingesni pranešimai, negu gali atrodyti. Mokėdamas simbolių kalbą žmogus galėtų geriau suvokti save ir susipažinti su praeities kartų išmintimi.

"Dažnai jie remdavosi užkariautojo valdžia – fizine jėga, privertusia daugumą pasitenkinti savo dalimi. Tačiau fizinės jėgos ne visada pakakdavo. Kad žmonės nepradėtų maištauti, reikėdavo užvaldyti ir jų protus. Norint išlaikyti mažumos privilegijas, buvo būtina kontroliuoti žmonių mintis ir jausmus. Bet esant tokiai padėčiai, mažumos vidinis pasaulis iškrypsta lygiai taip pat kaip ir daugumos. Kalinio prižiūrėtojas tampa beveik tokiu pačiu kaliniu. „Elitas“, valdantis tuos, kurie netapo „išrinktaisiais“, pavirsta savo pačių sukurtos priespaudos vergais. Tokiu būdu, ir valdančiųjų, ir valdomųjų protai nukrypsta nuo esminio žmogaus tikslo – žmogiškai jausti ir galvoti, reikšti bei tobulinti įgimtas proto ir meilės galias, kuriom pilnai neišsivysčius, žmogus tampa luošiu."