Paliatyvioji medicina. Skausmo gydymas

Sunki onkologinė liga keičia gyvenimą, atneša į žmogaus patirtį skausmą, nerimą ir dvasinį pasimetimą. Tai - nemalonūs sensoriniai ir emociniai potyriai. Skausmo malšinimas yra viena iš pagrindinių grandžių gydant sergančius onkologinėmis ligomis paliatyviuosius pacientus, nes skausmas pacientams sukelia didžiausią kančią. Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer, 1875-1965) teigia, kad skausmas yra žmonijai daug baisesnis negu pati mirtis. Vėžiu sergantiems pacientams svarbu užtikrinti tinkamo gydymo vaistais ir slaugos vientisumą kvalifikuotai malšinant skausmo simptomus. Pagrindinė skausmo malšinimo ir kitų simptomų gydymo sąlyga - dėmesys ir pagalbos priartinimas prie paciento.

Viena didžiausių ligonių baimės priežasčių yra tai, kad liga siejama su skausmu. Įrodyta, kad vėžio diagnozės nustatymo metu skausmą kenčia net 20-50 proc. pacientų, o ligai išplitus jų skaičius padidėja iki 75- 80 proc. Pasaulyje kasdien nuo onkologinių ligų sukelto skausmo kenčia apie 4 mln. žmonių.

Skausmo suvokimui didelės įtakos turi tam tikri veiksniai: nerimas, baimė, bendravimo sutrikimai, netikrumas, nepageidaujamas vaistų poveikis, pyktis, kaltė. Todėl paliatyviojoje pagalboje skausmas turėtų būti malšinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į ligonio pagrindinę ir gretutines ligas bei psichologinius, socialinius ir dvasinius sutrikimus.

Skausmo potyris gali sukelti ar apsunkinti kitas sveikatos problemas, susijusias su bet kuria viena ar visomis kitomis priežastimis: psichologinėmis, dvasinėmis, socialinėmis. Šių tarpusavio ryšių svarba yra tai, kad kiti kančios komponentai nebus pašalinti tol, kol nebus sėkmingai numalšintas skausmas. Ir priešingai, skausmo potyrį gali apsunkinti kitos problemos, susijusios su kitomis kančios priežastimis.