Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras

Irma

Labiausiai patiko esė "Sekmadienio vargonai". Tokie išdaigininkai poetai... Gerai, kad gerai baigėsi...

Alfredas

Palėpėje, nušviestoje popietinės saulės, atsirado ir Česlovo Skaržinsko individualus stilius, leksikos ypatybės. Stilius, sugeriantis ir bendruomenišką prigimtį, asmenybinį dorybingumą, tėvų palikimo bei gamtos paveldą.
Č. Skaržinskas labai mėgsta vartoti veiksmažodžio dalelytę žiū ir prieveiksmį nūnai. Ir vis taikliai, stilistiškai taisyklingai. Neveltui bent pusė knygos yra apie žodžio meistrus - poetą Stasį Stacevičių, rašytojus Joną Mačiukevičių, Aloyzą Tendzegolskį, žurnalistą Henriką Vaitiekūną, fotomenininkus Algimantą ir Mindaugą Černiauskus. Platus ir gilus šios „Palėpės ...“ kultūrinis kontekstas, autoriaus intelektualinis pasirengimas apmąstyti praeitį ir dabartį. Tai duoda vilties greitai išvysti ir kitą knygą, - žurnalistinės patirties autorius turi daug, nemenkos ir jo meninės žodžio galimybės. Subtilus žodžio svorio jutimas.
Tai, sakyčiau, po dzūko Romo Sadausko ilgai lauktas kito, daug jaunesnio, žurnalisto balsas....
Alfredas Guščius
Literatūros kritikas

Jonas

Skaitydamas apie Česlovo Skaržinsko knygoje užrašytas „palėpės“ istorijas, apie tokius žinomus Varėnos ir Merkinės krašto žmones, kaip minėtas Stasys Stacevičius, rašytojas Aloyzas Tendzegolskis, kaip iš Burokaraisčio į Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką direktoriauti atėjęs Petras Zurlys ar barzdotas skulptorius Vytautas Šibaila, staiga sumojau, kad yra dvi „palėpių“ kategorijos: „ūkinės“ ir dvasinės. Česlovo pasakojimuose daug praeities (“Nutolusio laiko slenksčiai“) ir dabarties („Humoro filosofija“), kai kur mintys lekia ir į ateitį („O kaimietis tik eina skurdyn“), o tuose pasakojimuose daug nostalgijos, susirūpinimo, meilės gimtinei, todėl tie pasakojimai tiesiog išsiveržia iš paprastų apybraižų rėmų ir įsikūnija į eseistinius apmąstymus, kas ir leidžia šių eilučių autoriui pakalbėti apie „dvasines palėpes“.
Tų „palėpių“ vis mažėja, pradingęs Nepriklausomybės aktas, daug svarbių dokumentų, tik pavieniai istorikai bando tikslinti mūsų mitologizuotą praeitį. Nukultūrėjimo pavojus didelis. Ir kiekviena tokia knyga kaip Česlovo Skaržinsko „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“ yra labai reikalinga ir teikia vilčių, kad pamažu vis labiau suvoksime, kurie keliai veda į ateitį.

Jonas Mačiukevičius
Rašytojas

Skaitytoja

Labai įdomi knyga!

staniuniete

puiki knyga

Rugilė

Puikus darbas!