Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės

Ši knyga "Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės" skirta lietuvių pagoniškosios pasaulėžiūros ištakoms ir jos raidai ankstyvuoju indoeuropietiškuoju laikotarpiu. Seniausi lietuvių religiniai vaizdiniai formavosi maisto rankiojimo bei medžioklės, vėliau - kaplinės žemdirbystės ūkio ir matriarchato sąlygomis, kai pagrindinė gamintoja, kultūros elementų kūrėja, apeigų atlikėja buvo moteris. Tuo metu klostėsi ir plėtojosi moterų deivių panteonas, kuriame svarbiausia buvo Didžioji Motina gimdytoja ir žemės deivė Žemyna.

Visos deivės turėjo savo veiklos sritis. Jų žinioje buvo dangus, žemė, vanduo, ugnis, atmosfera. Vienos iš jų rūpinosi žmonijos, gyvūnijos, augmenijos gimimu, egzistavimu, mirtimi, kitų deivių veiklos sritis buvo per nuolatinę gimimų ir mirimų kaitą palaikyti vaisingumą, Visatos gyvybės tęstinumą. Deives siejo vienas tikslas - saugoti ir išlaikyti Visatos amžinumą, kad gyvasis pasaulis niekuomet nesibaigtų.

Remdamasi archeologijos, etnografijos, tautosakos ir kt. duomenimis, autorė Pranė Dundulienė knygoje "Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės" aptaria lietuvių pagoniškosios pasaulėžiūros ištakas ir tolesnes transformacijas įvairiomis ekonominėmis, socialinėmis ir geografinėmis sąlygomis, matriarchalinėje santvarkoje susiklosčiusius moteriškųjų dievybių vaizdinius ir joms skirtas apeigas.

TURINYS

Pratarmė / 7

Įvadas / 9

Gamtos ir atmosferos deivės / 15

Laumės / 15

Miško ir vėjo deivės / 32

Bičių deivė Austėja / 36

Vandenų deivės / 39

Gimimo, gyvenimo ir mirties deivės / 50

Gimimo deivė Laima / 50

Deivės - žmogaus gyvenimo tvarkytojos / 68

Mirties deivė Giltinė / 71

Deivės gimdytojos Lada ir Lela / 77

Deivė Vėliona / 104

Žemės deivės / 110

Deivė Žemyna / 110

Javų bobos / 126

Deivė Pergubrė / 128

Deivė Kaupolė ir jos duktė Rasa / 130

Deivė Vaisgama / 139

Ugnies deivės / 141

Dangaus deivės / 157

Deivė Saulė / 157

Saulės dukrelės / 180

Kitos deivės / 187

Raganos / 194

Baigiamasis žodis / 203