Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje

Monografijoje „Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ tiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealoginė savimonė ir heraldika XVI–XVIII amžiuje, palyginimui pasitelkiant platų europinį kontekstą. Remiantis proginių leidinių, genealoginių medžių, schemų ir iliustracijų teikiama informacija bei gausia heraldikos ir sfragistikos šaltinių baze, išskiriami devyni kilmingųjų puoselėtos genealoginės savimonės aspektai, nagrinėjami genealoginės atminties konstravimo niuansai, kilmės, herbo funkcijos ir reikšmės kilmingojo gyvenime ypatumai. Didelis dėmesys skiriamas jungtinių herbų, kilmingų vyrų ir moterų, katalikų ir unitų dvasininkų herbų bei antspaudų, vokiečių kilmės kilmingųjų genealoginės sampratos ir jų naudotos heraldikos tyrimui.

Ar esate girdėję apie Europos kilmingųjų protėvių kilmės iš Trojos ir Romos legendas ar animalistinius mitus? Kokią ypatingą reikšmę turėjo sena, garbinga, neretai legendinė kilmė aristokratijos atstovams? Kaip susiformavo genealoginiai medžiai?

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip ir kitų Europos šalių, kilmingųjų gyvenime buvo ypač svarbi kilmė (lot. origo) ir herbas (lot. arma), kurie išskyrė juos kaip privilegijuotus visuomenės narius ir neretai buvo naudojami kaip vizitinė kortelė ar net propaganda siekiant ambicingų tikslų. Genealoginė samprata ir atmintis buvo svarbūs sraigtai, padėję suktis didelio masto socialiniam-politiniam-kultūriniam mechanizmui. Heraldika ir genealogija galėjo būti šių dienų darbų aplanko (angl. portfolio) atitikmuo. Kaip jis buvo formuojamas ir viešinamas?

Ši knyga „Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ padės įminti ne tik kilmingųjų genealoginės savimonės ypatybes, bet ir jų heraldikos reikšmę, funkcijas ir mįsles. Atskleis, kokiu principu būdavo sudaromi kilmingųjų jungtiniai herbai, kodėl jų heraldikoje karaliavo ne viena fantastinė būtybė, herbą laikydavo ant patrankos sėdintis karys ar kiek antspaudų galėjo turėti vienas kilmingasis. Kokią funkciją kilmingųjų heraldikoje atliko skydininkai? Kokia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingų vyrų ir moterų, katalikų ir unitų dvasininkų heraldika? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus slypi ne tik knygos tekste, bet ir gausiose iliustracijose, kurių didžiąją dalį išvysite pirmieji.