Obuolių pasakos ir kriaušių

"Obuolių pasakos ir kriaušių" – tai trumpos ir juokingos istorijos. Pasakose nuklystama į Adomo ir Ievos laikus, klaidžiojama po viduramžius, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas dviejų draugų likimams – obuolys Petras nuvežamas į sulčių spaudyklą ir tampa vynu, o Antanas – peržiemoja netoli obels po samanomis.

Kriaušių pasakos – Kriaušelių kaimo istorijos, kuriose įnirtingai dalyvauja kunigaikštis Kęstutis, jo sūnėnas Jogaila, šeškas, pelėda, sliekas Beretė ir kiti įstabūs veikėjai.

Apie šią knygą "Obuolių pasakos ir kriaušių" literatūros kritikas Kęstutis Urba yra rašęs: „Pačioje XX amžiaus pabaigoje vaikams pradėjo rašyto jaunesnė menininkų karta, kuri vengė infantilumo, pasitikėjo vaiko, kaip adresato, intelektu ir nuovoka, vadovavosi meno, kaip žaidimo koncepcija. Taip įsigalėjo anksčiau lietuvių vaikų literatūrai nebūdinga nonsenso stilistika, absurdiški, alogiški žaidimai žodžiais, daiktais, įgrisusiais kalbos ir tautosakos štampais. Svarbiausią vietą šiame kontekste užima Vytauto V. Landsbergio (g. 1962) kūryba. Jo „Obuolių pasakos” yra siužeto ir stiliaus požiūriu unikali „fantasy”, kurioje lygiomis teisėmis veikia obuoliai, bulvė Generolė, lapė Ksenofobija, žvirblis Alioša, Adomas ir Ieva, karalius Vytautas Didysis bei stirnos ar kiškio ekskrementai, parodijuojamos folkloro klišės, manipuliuojama gramatikos normomis etc.”