Leitenantas Danglaras su komisaru Adamsbergu labai skirtingai vertino tai, kas vadinama "įdomiu dalyku". Pavyzdžiui, komisarui buvo gana įdomu nieko neveikti, o Danglarui "įdomu" kėlė mirtiną paniką. Adamsbergas pasitikėjo instinktu ir tikėjo žmonijos galia, Danglaras pasitikėjo protu ir tikėjo baltojo vyno galia.
Adamsbergas dažniausiai vaikščiodavo susikišęs rankas į kišenes. Svajingą komisaro atsainumą retai sutrikdydavo kriminalinių nusikaltimų verpetai. Jis kantriai leisdavosi nešamas tyrimo aplinkybių iki atomazgos, kurią nujausdavo. Prireikus mokėjo laukti savaites ir mėnesius, kol nusitaikydavo į tikslą, ir tai varė į neviltį Danglarą.
Juodu skirtingi, tačiau vieno tikslo vedini, nes ir per šv. Kalėdas kažkas šoka nuo tilto virš Senos, negyvėliai išplaukia į upės paviršių ir Visų Šventųjų dieną, o kasdien prie jūsų laukujų durų trūnijantis elgeta, pasirodo, siuntinėja grąsinamus ar intriguojamus laiškus...
Pasirodo… visi gyvenimai verti vieni kitų, baltojo vyno galia nenuginčijama, o Sena teka…
| Autorius: | Fred Vargas |
| Leidėjas: | Baltos lankos |
| Išleidimo metai: | 2008 |
| Knygos puslapių skaičius: | 127 |
| Formatas: | 11x17, minkštas viršelis |
| ISBN ar kodas: | 9789955231950 |
Parašykite atsiliepimą apie „O Sena teka“
