Nutrauktos gijos. I tomas

skaiciusi

Pati prasciausia Marininos knyga is visu mano skaitytu (iki siol liko neskaitytos tik dvi naujausios). Nuobodu, daug bereikalingu aprasymu, kurie knyga pavercia teismo medicinos ir histologijos vadoveliu. Terminuose sunku susigaudyti kartais net medikui (o as gydytoja). Susidaro ispudis, kad autore tokiu budu nusprende pakritikuoti betvarke Rusijos patologineje ir teismo medicinoje, bet klausimas - kodel del to turi kenteti skaitytojas? Herojus skaidrios kaip kristolas sazines??? turintis zmona ir sugyventine, miegantis su abiem ir tuo besimegaujantis - ot tai sazine. Chamas, kuris, nebudamas teiseju, leidzia sau teisti kitus zmones, tuo besimegaujantis ir besijauciantis antzmogiu. Stuobrys, kankinantis visus savo artimuosius, tuo paciu ir besalygiskai ji mylincia moteri (kuri, matyt, yra slapta mazochoste, nes visada ji supranta, tapkes atnesa ir barsciu ipila, o jis jai spjaudo i dusia). Vienintele jo aistra - lavonai ir histologiniai preparatai. Kaip pazadas, kad kazkas vis tik dar bus (ir tik todel nemeciau sios knygos, istemptos iki negalejimo savo pamokslavimais ir medicininiu ekspertiziu aprasymais iki triju tomu) laiks nuo laiko imetama pora puslapiu is kazkokio maniako pasamones - matyt, pabaigoj herojus ir maniakas vis tik susitiks. Puse balo is desimties uz sita knyga ir 10balu uz medicinines zinias (kurios cia nebutinos)