Knyga "Nustok nerimauti ir pradėk gyventi: įveik savo nerimą laiko patikrintais būdais" gali pakeisti tavo gyvenimą. Ji padėjo milijonams žmonių įveikti įprotį nerimauti.
Daugelio negalavimų ir ligų priežastis yra nerimas. Nerimaujame dėl darbo, pinigų, rytdienos... Kaip galima išsaugoti džiaugsmą, sveikatą, įveikti nesėkmes, atsikratyti pykčio, prailginti gyvenimą ir visada jaunai atrodyti? Apie tai ši knyga "Nustok nerimauti ir pradėk gyventi: įveik savo nerimą laiko patikrintais būdais"
Žymus psichologas ir daugybės bestselerių autorius Dale Carnegie, remdamasis savo ir kitų patirtimi, pateikia daug praktiškų metodų, kuriuos galima sėkmingai taikyti dabartiniame karštligiškame pasaulyje - ir tie metodai bus naudingi visą gyvenimą!
Tad sužinok:
• kaip nedelsiant atsikratyti pusės nuogąstavimų, susijusių su tavo verslu
• kaip sumažinti nerimą dėl finansinės padėties
• kaip kritiką paversti savo pranašumu
• kaip išvengti nuovargio ir visada jaunai atrodyti
• kaip po valandą per dieną prailginti veikliąją gyvenimo dalį
• kaip atrasti save ir būti savimi
Šios knygos "Nustok nerimauti ir pradėk gyventi: įveik savo nerimą laiko patikrintais būdais" pagrindas - fundamentalios emocijos ir idėjos. Ją įdomu skaityti, o jos įžvalgas lengva įgyvendinti. Leisk jai tave pakeisti į gera. Mes neprivalome gyventi slegiami bereikalingo nerimo ir nuogąstavimų, kurie užtveria kelią į turiningą, aktyvų ir laimingą gyvenimą!
Iš anglų kalbos vertė Edmundas Juškevičius
Turinys
Turinys
PRATARMĖ: Kaip ši knyga buvo parašyta ir kodėl / 9
Devyni patarimai, kaip iš šios knygos išpešti daugiausiai naudos / 15
PIRMA DALIS. ESMINIAI FAKTAI APIE NERIMĄ, KURIUOS TURĖTUMĖTE ŽINOTI
1. Gyvenkite čia ir dabar / 23
2. Magiška nerimą keliančių situacijų sprendimo formulė / 36
3. Ką jums gali padaryti nerimas / 45
ANTRA DALIS. PAGRINDINIAI NERIMO ANALIZAVIMO METODAI
4. Kaip analizuoti ir spręsti nerimo problemas / 60
5. Kaip atsikratyti pusės nuogąstavimų, susijusių su jūsų verslu / 69
TREČIA DALIS. KAIP PALAUŽTI ĮPROTĮ NERIMAUTI, KOL JIS NEPALAUŽĖ JŪSŲ
6. Kaip išguiti nerimą iš savo sąmonės / 76
7. Neleiskite mažmožiams jūsų nuvarginti / 86
8. Dėsnis, kuris jus išvaduos iš daugelio nuogąstavimų / 94
9. Bendradarbiaukite su tuo, kas neišvengiama / 101
10. Nusistatykite leistiną nerimavimo ribą / 112
11. Nepjaukite pjuvenų / 120
KETVIRTA DALIS. SEPTYNI BŪDAI IŠSIUGDYTI VIDINĘ NUOSTATĄ, KURI JUMS GARANTUOS RAMYBĘ IR LAIMĘ
12. Šeši žodžiai, kurie gali neatpažįstamai pakeisti jūsų gyvenimą / 131
13. Didžiulė sąskaitų suvedinėjimo kaina / 146
14. Jei tai darysite, niekada nesikamuosite dėl nedėkingumo / 153
15. Ar išmainytumėte į milijoną dolerių tai, ką dabar turite? / 160
16. Atraskite save ir būkite savimi: nepamirškite - šioje žemėje nėra kito tokio kaip jūs / 168
17. Jei turite citriną, darykite limonadą / 177
18. Kaip išsigydyti depresiją per keturiolika dienų / 185
PENKTA DALIS. TOBULAS BŪDAS NUGALĖTI NERIMĄ
19. Kaip mano tėvas ir motina įveikė nerimą / 202
ŠEŠTA DALIS. KAIP NUSTOTI NERIMAUTI DĖL KRITIKOS /
20. įsidėmėkite: niekas nespardo negyvo šuns / 222
21. Darykite šitaip - ir kritika jūsų neskaudins / 226
22. Kvailystės, kurias padariau / 231
SEPTINTA DALIS. ŠEŠI DALYKAI, APSAUGANTYS NUO NUOVARGIO IR NERIMO, PADEDANTYS IŠLIKTI ŽVALIEMS IR GEROS NUOTAIKOS
23. Kaip po valandą per dieną prailginti veikliąją gyvenimo dalį / 240
24. Dėl ko pavargstate ir kaip su tuo kovoti / 245
25. Kaip išvengti nuovargio ir visada jaunai atrodyti! / 251
26. Keturi geri darbo įpročiai, kurie jums padės išvengti nuovargio ir nerimo / 258
27. Kaip atsikratyti nuobodulio, kuris sukelia nuovargį, nerimą ir apmaudą / 264
28. Kaip nustoti nerimauti dėl nemigos / 273
AŠTUNTA DALIS. „KAIP AŠ ĮVEIKIAU SAVO NERIMĄ"
Trisdešimt viena tikra istorija / 281
Pratarmė
Pratarmė
Kaip ši knyga buvo parašyta ir kodėl
1909-aisiais buvau vienas nelaimingiausių vyrukų visame Niujorke. Kad išgyvenčiau, dirbau sunkvežimių pardavėju. Neišmaniau, koks yra sunkvežimio veikimo principas, dar blogiau: aš nenorėjau šito išmanyti. Nes neapkenčiau savo darbo. Neapkenčiau, kad turiu gyventi pigiame, tarakonų apniktame nuomojamame kambaryje Vakarų Penkiasdešimt šeštojoje gatvėje. Iki šiol prisimenu, jog savo apykakles iškabinėdavau ant kambario sienų, o kai rytais norėdavau paimti švarią, iš po jos į visas puses pasipildavo tarakonai. Neapkenčiau, kad turiu maitintis pigiuose, prišnerkštuose restoranuose, kuriuose veikiausiai irgi būdavo pilna tarakonų.
Į savo niūrų būstą kiekvieną vakarą grįždavau skaudančia galva. Ją skaudėdavo dėl to, kad mane draskė nusivylimas, nerimas, kartėlis ir įniršis. Aš niršau, nes svajonės, kurias puoselėjau koledže, pavirto košmarais. Ar tai ir yra gyvenimas? Ar tai ir yra tas jaudinantis nuotykis, kurio aš nekantraudamas laukiau? Ar tai yra viskas, kas nuo šiol sudarys mano gyvenimą - dirbti neapkenčiamą darbą, gyventi su tarakonais, valgyti šlykštų maistą... be jokių vilčių dėl ateities? O aš troškau turėti laiko skaitymui ir knygų rašymui - tam, ką svajojau daryti baigęs koledžą.
Aš žinojau, jog, metęs neapkenčiamą darbą, nieko neprarasiu, užtat galiu įgyti viską. Man nerūpėjo turėti daug pinigų - man rūpėjo turėti daug gyvenimo! Trumpiau tariant, aš pasiekiau Rubikoną, tai yra tą apsisprendimo akimirką, su kuria susiduria dauguma jaunuolių, pradėjusių žengti savarankiško gyvenimo keliu. Tad aš apsisprendžiau - ir tai buvo sprendimas, visiškai pakeitęs mano ateitį ir pripildęs gyvenimą džiaugsmo ir pasitenkinimo. Tikrovė pranoko mano pačius utopiškiausius troškimus.
Kadangi ketverius metus mokiausi Valstybiniame mokytojų koledže Varensburge, Misūrio valstijoje, mano sprendimas buvo toks: aš mesiu darbą, kuriuo bjauriuosi, ir pragyvenimui užsidirbsiu skaitydamas paskaitas vakarais studijuojantiems suaugusiesiems. Ir tada galėsiu dienomis skaityti knygas, rašyti paskaitų tekstus, taip pat kurti noveles ir apsakymus. Aš norėjau „gyventi, kad rašyčiau, ir rašyti, kad gyvenčiau".
Tačiau ko galėčiau mokyti studijuojančius vakarais? Įvertinęs savo mokslus koledže, aš padariau išvadą, kad viešo kalbėjimo studijos ir pratybos man duoda darbe - ir gyvenime - daugiau praktinės naudos negu visi kiti koledže studijuoti dalykai kartu sudėjus. Kodėl? Nes būtent jos man padėjo atsikratyti baikštumo ir nepasitikėjimo savimi, suteikė laisvam bendravimui būtinos drąsos ir vidinio tvirtumo. Jos taip pat atskleidė, kad lyderystė paprastai būdinga žmonėms, kurie sugeba aiškiai formuluoti ir išsakyti tai, ką galvoja.
Skaityti paskaitas apie viešą kalbėjimą - kaip vakarinės studijų programos dalį - pirmiausiai pasisiūliau Kolumbijos universitetui ir Niujorko universitetui. Abu universitetai nusprendė, jog kaip nors išsivers be mano paslaugų. Tada labai nusivyliau, bet dabar dėkoju Dievui, kad jie man davė neigiamą atsakymą. Mat netrukus pradėjau dėstyti YMCA (Jaunų žmonių krikščioniškosios asociacijos - Young Mens Christian Association) vakarinėse mokyklose. Privalėjau pasiekti konkrečių rezultatų, ir greitai. Tai bent iššūkis! Suaugusieji klausėsi mano paskaitų ne dėl pažymėjimo apie kurso baigimą ar dėl socialinio prestižo - jie tai darė dėl vienintelės priežasties: siekdami išspręsti savo problemas. Jie troško sugebėti atsistoti per darbo susirinkimą ir ištarti kelis žodžius nealpdami iš išgąsčio. Prekybininkai troško sugebėti paskambinti sunkiam klientui prieš tai nesukdami trijų ratų aplink miesto kvartalą, trokšdami sukaupti drąsos. Jie troško išsiugdyti savitvardą ir pasitikėjimą savimi. Jie troško pasisekimo savo versluose. Jie troško uždirbti daugiau pinigų savo šeimoms. Ir kadangi jie mokėjo už mokslą išsimokėtinai - ir nustodavo mokėti, jei jų netenkindavo rezultatai - o aš gaudavau ne algą, bet tam tikrą procentą nuo pelno, privalėjau dirbti labai efektyviai, antraip galėjau likti nevalgęs.
Tada man atrodė, kad mano mokymas turi daug trūkumų, tačiau dabar suprantu, jog tai buvo neįkainojama patirtis. Aš privalėjau motyvuoti savo mokinius. Privalėjau padėti jiems spręsti jų problemas. Privalėjau kiekvieną savo paskaitą padaryti tokią patrauklią, kad jie norėtų ir toliau jas lankyti.
Tai buvo jaudinantis darbas. Aš jį dievinau. Mane stulbino tai, kaip greitai mano mokiniai kaupė pasitikėjimą savimi ir kaip greitai daugelis jų pakilo karjeros laiptais ar ėmė gauti didesnį atlyginimą. Rezultatai pranoko mano optimistiškiausius lūkesčius. Po trijų mokslo metų YMCA, kuri atsisakė man mokėti penkis dolerius už vakarą kaip algą, jau atseikėdavo trisdešimt dolerių už vakarą kaip procentą nuo pelno. Iš pradžių mokiau tik viešo kalbėjimo, bet laikui bėgant pastebėjau, kad tiems suaugusiesiems reikia dar vieno gebėjimo - kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms. Kadangi išsamaus vadovėlio apie žmogiškuosius santykius niekur neradau, pats jį parašiau. Bet tai nebuvo įprastas vadovėlio rašymas - tas vadovėlis tiesiog išsirutuliojo iš mano suaugusių mokinių patirčių. Aš jį pavadinau Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms (How to Win Friends and Influence People).
Kadangi šį vadovėlį parašiau vien tik savo suaugusiems mokiniams, o apie kitas keturias mano parašytas knygas niekas nebuvo girdėjęs, aš nedrįsau net pasvajoti, kad jis galėtų būti gausiai perkamas. Bet atsitiko būtent taip. Taigi aš esu turbūt labiausiai nustebintas savo epochos rašytojas.
Metams bėgant įsitikinau, jog dar viena didžioji suaugusių žmonių bėda yra nerimas. Didžiąją dalį mano mokinių sudarė įvairių verslų ir profesijų atstovai - įmonių vadovai, prekybininkai, mechanikai, buhalteriai - ir dauguma jų turėjo problemų! Tarp mokinių buvo ir moterų - verslininkių ir namų šeimininkių. Jas taip pat kamavo problemos! Buvo akivaizdu, jog man reikia vadovėlio, mokančio, kaip įveikti nerimą, tad vėl pabandžiau tokį surasti. Nuėjau į didžiulę Niujorko viešąją biblioteką, įsikūrusią Penktojoje aveniu ir Keturiasdešimt antrojoje gatvėje, bet savo nuostabai joje teradau dvidešimt dvi knygas NERIMAS (WORRY). Mane dar labiau nustebino tai, kad ši biblioteka turėjo net šimtą aštuoniasdešimt devynias knygas KIRMĖLĖS (YVORMS). Knygų apie kirmėles buvo kone devynis kartus daugiau negu apie nerimų! Pritrenkiantis faktas, tiesa? Jei nerimas yra viena didžiausių žmonijos problemų, ar jums neatrodo, jog kiekvienoje šalies mokykloje ir kiekviename universitete turėtų būti dėstomas kursas „Kaip nustoti nerimauti"? Bet ar esate apie tai girdėję? Todėl nenuostabu, kad garsus psichologas Deividas Syburis (David Seabury) savo knygoje Kaip sėkmingai nerimauti (How to Worry Successfully) sako šitaip: „Kai mes įžengiame į brandos amžių, mūsų pasirengimas gyvenimo įtampoms būna toks pat menkas kaip knygų žiurkės, paprašytos sušokti baletą."
Rezultatas? Daugiau kaip pusėje lovų mūsų ligoninėse guli žmonės, turintys nervinių ir emocinių negalavimų.
Aš peržiūrėjau tas dvidešimt dvi knygas apie nerimą, buvusias Niujorko viešosios bibliotekos lentynose. Taip pat nusipirkau visas knygynuose aptiktas knygas apie nerimą, tačiau taip ir neaptikau nė vienos, kurią būčiau galėjęs naudoti kaip vadovėlį dėstydamas kursą savo suaugusiems mokiniams. Tad nusprendžiau ją parašyti pats.
Mano pasirengimas tokios knygos rašymui prasidėjo prieš septynerius metus. Kaip tai dariau? Aš skaičiau, ką apie nerimą kalbėjo visų epochų filosofai. Taip pat perskaičiau šimtus biografijų, pradedant Konfucijaus ir baigiant Vinstono Čerčilio (Winston Churchill). Be to, ėmiau interviu iš daugybės skirtingas visuomenines padėtis užimančių ir įvairioms profesijoms atstovaujančių iškilių asmenų, įskaitant boksininką Džeką Dempsį (Jack Dempsey), generolą Omarą Bredlį (Omar Bradley), generolą Marką Klarką (Mark Clark), Henrį Fordą (Henry Ford), Eleonorą Ruzvelt (Eleanor Roosevelt), žurnalistę Dorotę Diks (Dorothy Dix). Bet tai buvo tik pradžia.
Aš taip pat dariau tai, kas buvo kur kas svarbiau už skaitymą ir interviu ėmimą: penkerius metus dirbau kovos su nerimu laboratorijoje - laboratorijoje, kuri veikė kaip sudėtinė mūsų pradėtų vesti kursų dalis. Kiek man žinoma, tai buvo pirmoji pasaulyje tokio tipo laboratorija. Ką mes veikėme? Mes įteikdavome kursų dalyviams kovos su nerimu taisyklių rinkinį ir prašydavome jų tas taisykles taikyti kasdieniame gyvenime, o paskui mums papasakoti apie pasiektus rezultatus. Kai kurie kiti kursų dalyviai pasakodavo apie metodus, kuriuos jie naudojo praeityje.
Visa tai lėmė, kad girdėjau tiek pasakojimų „Kaip aš įveikiau nerimą", kiek, manau, neteko girdėti jokiam kitam šioje žemėje kada nors gyvenusiam žmogui. Be to, gaudavau šimtus laiškų, kuriuose žmonės taip pat pasakodavo apie tai, kaip nugalėjo nerimą. Geriausi pasakojimai pelnydavo mūsų kursų, vedamų visame pasaulyje, apdovanojimus. Taigi ši knyga neatsirado iš niekur. Ji taip pat nėra akademinis pamokslavimas apie tai, kaip galėtų būti įveikiamas nerimas. Aš stengiausi parašyti dinamišką, glaustą, dokumentuotų ataskaitų apie tai, kaip tūkstančiai žmonių įveikė savo nerimų. Neabejotina viena: ši knyga yra praktiška. Jūs galite ja remtis.
Prancūzų filosofas Polas Valeri (Paul Valėry) sakė: „Mokslas - tai sėkmingų receptų rinkinys." Ši knyga yra būtent tai: veiksmingų, laiko patikrintų receptų nerimui iš gyvenimo išguiti rinkinys. Bet leiskite perspėti: jūs nerasite knygoje nieko nauja, tik daug dalykų, kuriais paprastai nėra naudojamasi. Antra vertus, nei jums, nei man nė nereikia išgirsti ką nors nauja. Mes jau žinome pakankamai, kad galėtume tobulai gyventi. Visi skaitėme Auksinę Taisyklę ir Kalno Pamokslą. Mūsų bėda - ne nežinojimas, bet neveikimas. Šios knygos tikslas yra kitaip suformuluoti, iliustruoti, modernizuoti, pravėdinti ir pašlovinti fundamentalias senąsias tiesas - ir paskatinti jus ką nors daryti jas įgyvendinant.
Bet jūs išsirinkote šią knygą ne tam, kad sužinotumėte, kaip ji buvo parašyta. Jūs laukiate veiksmo. Ką gi, pradėkime. Perskaitykite dvi pirmąsias knygos dalis - jei nepajusite naujos jėgos antplūdžio ir naujo įkvėpimo nustoti nerimauti ir pradėti džiaugtis gyvenimu, tada šią knygą išmeskite. Ji jums yra bevertė.
DALE CARNEGIE
