Nusprendžiau gyventi 120 metų (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Vienas žymiausių šių dienų meditacijos mokytojų Ilchi Lee meta iššūkį – perskaitę knygą „Nusprendžiau gyventi 120 metų“ be baimės priimsite neišvengiamus gyvenimo pokyčius, o senatvė nebeatrodys baugi ir liūdna.

Daugelio mūsų gyvenimas tarsi iš anksto apibrėžtas – iki 65-erių mes sunkiai dirbame ir tikimės, kad po to dar bent pora dešimtmečių gyvensime tik sau: atsipalaiduosime, ilsėsimės, turėsime galimybę užsiimti patinkančia veikla. Galėsime skirti laiko sau. Tačiau Ilchi Lee klausia – o jei turėtumėte dar daugiau laiko? Kokios galimybės atsivertų, jei sulaukę pensinio amžiaus galėtumėte gyventi dar keturis ar penkis dešimtmečius?

Dvasinis mokytojas iš Pietų Korėjos sako, kad ilgesnis gyvenimas – misija įmanoma! Kiekvienas iš mūsų turime galimybę pratęsti biologinius limitus net iki 120-ies metų. Tačiau tikslas yra ne ilgi metai, bet gyvenimo kokybė. Viskas priklauso nuo to, kokių vertybių mes siekiame ir kokį gyvenimo būdą sulaukę garbaus amžiaus pasirinksime.

Ilchi Lee tradicinį korėjietišką mokymą apie sielos ir kūno balansą pavertė pasauliniu fenomenu. Knygoje „Nusprendžiau gyventi 120 metų“ jis atveria naują ilgaamžiškumo teoriją bei pateikia pratimų ir įkvepiančių patarimų kaip mėgautis pilnaverčiu gyvenimu bet kokiame amžiuje. Ilchi Lee į visus klausimus atsako asmeniniu pavyzdžiu, nuoširdžiomis istorijomis, holistine korėjiečių praktika bei išmintimi.

Autorius knygoje pateikia išsamią ilgaamžiškumo siekio programą, patarimus, kaip teisingai medituoti, kokius pratimus atlikti, kaip maitintis o, svarbiausia, kaip ir apie ką galvoti. Ilchi Lee remiasi holistine žmogaus samprata ir nedaro skirties tarp kūno, proto ir sielos. Jo praktikuojamas tradicinis korėjietiškas mokymas gali praplėsti biologines kiekvieno žmogaus galimybių ribas. Autorius įsitikinęs – norint to pasiekti, būtina turėti tikslą ir nuolat judėti jo link.

Ilchi Lee knyga „Nusprendžiau gyventi 120 metų“ skirta kiekvienam skaitytojui - kuo anksčiau įvertinsite savo gyvenimą ir pradėsite galvoti apie pokyčius, tuo lengviau pakeisite savo mąstymą. Tačiau labiausiai Ilchi Lee tikisi įkvėpti žmones, sulaukusius 60-ies, kai lanko tik niūrios mintys apie artėjančią pabaigą ir atrodo, jog visa, kas geriausia, liko praeityje. Mes galime būti laimingi nepriklausomai nuo biologinio amžiaus.

„Vilties kupina knyga, siūlantis optimistinę senėjimo perspektyvą.“
Foreword Reviews

Iš anglų kalbos vertė Erika Gedvilienė

IŠTRAUKA

Ar gali įsivaizduoti save 120-ies? Tikriausiai ši mintis sužadino tavo vaizduotę, kai perskaitei knygos pavadinimą. Aš nusprendžiau gyventi 120 metų. Tikriausiai tu jau žinai, kad galima gyventi iki 90 ar netgi 100 metų, tačiau mintis gyventi iki 120-ies skamba gan absurdiškai. Todėl tikriausiai savęs paklausei: „Kokią gi jaunatviškumo paslaptį autorius sužinojo?“

Tačiau noriu tave patikinti: aš neturiu jokios magiškos piliulės, kuri garantuotų, kad tu ar kas nors kitas gyvensite 120 metų. Man pačiam dabar per 60, ir aš tikrai negaliu galvos guldyti, kad gyvensiu taip ilgai. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, nusprendžiau gyventi iki 120 metų.

Svarbiausias žodis čia yra nusprendžiau. Priėmiau aiškų ir tvirtą sprendimą, kad gyvensiu iki 120-ies. Negaliu žinoti, kada išauš paskutinė mano gyvenimo diena, bet nė trupučio neabejoju, kad gyventi taip ilgai įmanoma, ypač jeigu gyvensiu sveikai ir nuoširdžiai sieksiu savo tikslo. Biologiniai tyrimai rodo, kad padedamos šiuolaikinių technologijų atskiros žmogaus ląstelės gali atsinaujinti ir funkcionuoti 120 metų, o galbūt ir ilgiau. Todėl tikėtina ir visai realu taip ilgai gyventi.

Sumanymas parašyti šią knygą gimė tuomet, kai perkopęs per 60, aš pažvelgiau atgal į savo prabėgusį gyvenimą. Tada savęs paklausiau, ką norėčiau daryti man dar likusius metus. Jaunas maniau, kad mano gyvenimas iš esmės baigsis sulaukus maždaug 60, nes anuomet vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė nebuvo labai ilga, ir 60 metų buvo laikoma dideliu pasiekimu. Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Dabar žmonės gyvena apytikriai dvidešimčia ar net keturiasdešimčia metų ilgiau. Liūdna, deja, nes mūsų kultūros vis dar gyvuoja taip, lyg mūsų gyvenimas pasibaigtų sulaukus 60-ies ar 65-erių, o daugelis vyresnių žmonių nebeturi gyvenimo tikslo ir nebejaučia aistros. Be to, dauguma vyresnio amžiaus žmonių, negebėdami gyventi aktyviai, neišmano, kaip išsaugoti sveikatą ir energiją.

Dabar, kai gyvename ilgiau nei bet kada anksčiau, kiekvienas mėgina išsiaiškinti, kaip likusį laiką nugyventi kuo geriau. Todėl galima rasti begalę įvairiausių patarimų, kaip oriai senti. Jais dalijasi lengvojo kultūrizmo specialistai, maisto tiekėjai, knygos, internetas, televizija ir sveikatos guru. Tačiau, mano nuomone, visiems šiems patarimams šio to trūksta. Jiems trūksta to, ką aš vadinu dvasia. Esu įsitikinęs, kad pati svarbiausia užduotis antroje gyvenimo pusėje – susirasti tikslą, tokį, kuris likusiems metams suteiktų prasmę. Iš tokio tikslo ir gimsta dvasia, kuri kiekvienam gyvenimo momentui suteikia gyvybiškumo. Be jo gyvenimas ir iki 80-ies gali atrodyti nuobodus ir beprasmis.

Rašiau šią knygą galvodamas apie skaitytojus, kuriems per 40 ir kurie jau pradėjo ruoštis savo gyvenimo antram etapui. Tačiau ši knyga gali padėti kiekvienam, kuris siekia prasmingo ir pasitenkinimą teikiančio gyvenimo, nesvarbu amžius. Galiausiai vienas dalykas neišvengiamas – vieną dieną mes visi sulauksime senatvės, nebent mirsime tragiškai jauni. Todėl planuoti pasitenkinimą teikiančią senatvę turėtų būti toks pat įprastas dalykas, kaip ir planuoti karjerą ar pensijos kaupimą. Senatvė – tai ateitis, kuri laukia visų mūsų. O tai, kaip gyvename dabar, turės didžiulės įtakos mūsų paskutiniams dešimtmečiams.