Nuo biopolitikos iki biofilosofijos

Michel’is Foucault biopolitikos sąvoką suformuluoja „Seksualumo istorijos“ pirmajame tome („Valia žinoti“, 1976), o išsamiau aptaria 1975–1979 metais Prancūzijos kolegijoje (Collège de France) skaitytose paskaitose. Foucault biopolitiką sieja su galios technologijomis, kurios lemia, jog žmonių populiacija imama kontroliuoti kaip biologinė rūšis. Taigi biopolitika reiškia nuolatinį persvarstymą, kas yra gyvybė, bei politinius sprendimus, kokia gyvybė yra verta gyventi.

Audronės Žukauskaitės monografijoje "Nuo biopolitikos iki biofilosofijos" aptariamos ne tik Foucault, bet ir Gilles’io Deleuze’o, Giorgio Agamben’o, Michael’io Hardt’o ir Antonio Negri, Roberto Esposito biopolitikos sampratos. Šioms biopolitikos sampratoms priešpriešinama nauja gyvybės mąstymo paradigma, kuri vadinama biofilosofija. Biofilosofija konceptualizuoja visų gyvybės formų – žmogiškų ir gyvūniškų, organinių ir neorganinių – bendramatiškumą bei įtvirtina imanentinį, nehierarchinį ir materialų šių gyvybės formų pagrindą.

„Audronės Žukauskaitės monografijoje „Nuo biopolitikos iki biofilosofijos“ kūrybiškai plėtojamos originalios autorinės įžvalgos, aktualios ne tik šiuolaikinės kontinentinės filosofijos kontekste, bet ir dabarties politinių realijų akivaizdoje. Solidi teorinė šiuolaikinei filosofijai svarbių klausimų analizė monografijoje nėra savitikslė – ji išauga iš etinio filosofės įsipareigojimo, jos atidumo tiems politinės ir socialinės tikrovės skauduliams, kurių suvokti ir į kuriuos tinkamai reaguoti neįmanoma be rimtos filosofinės bazės. Gebėjimas išradingai derinti teorinius ir praktinius, abstrakčius ir konkrečius nagrinėjamų filosofinių problemų aspektus visada buvo stiprioji Žukauskaitės akademinių tekstų pusė – ir ši mokslininkės knyga nuosekliai tęsia šią tradiciją, įnešdama gaivų minties gūsį ne tik į grynai akademinių diskusijų lauką, bet ir, labai tikėtina, į gerokai praktiškesnę praktinių sprendimų priėmimo plotmę.“
Naglis Kardelis

„Naujoji Audronės Žukauskaitės knyga rodo išsiugdytą jos gebėjimą struktūruoti autorių požiūrius, lyginti teiginius, nurodyti jų ribas ir įvardyti savo mintį. Tai yra jos rašymo stilius. Autorės svarstymams būdinga aiškiai įvardyti svarbiausias, jos ir kolegų požiūriu, problemas, išskirti ir klasifikuoti svarstymų kryptis ir apibrėžti jų turinį. Monografija pateikia panoraminį šiuolaikinės biofilosofijos ir biopolitikos teorijų ir jų raidos paveikslą, įvardija aštriausias diskusijas.“
Gintautas Mažeikis

Audronė Žukauskaitė - humanitarinių (filosofijos) mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Tarp jos naujausių publikacijų - monografija „Gilles'io Deleuze'o ir Felix'o Guattari filosofija: daugialypumo logika“ (Vilnius: Baltos lankos, 2011) bei sudaryti leidiniai: „Intensyvumai ir tėkmės: Gilles'io Deleuze'o filosofija šiuolaikinio meno ir politikos kontekste“ (Vilnius: LKTI, 2011); kartu su Steve Wilmer: „Interrogating Antigone in Postmodern Philosophy and Criticism“ (Oxford: Oxford University Press, 2010); „Deleuze and Beckett“ (Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2015); „Resisting Biopolitics: Philosophical, Political, and Performative Strategies“ (New York, London: Routledge, 2016).

TURINYS

PRATARMĖ 9

ĮVADAS 13

I. MICHEL'IS FOUCAULT: BIOPOLITIKOS GIMIMAS

Foucault biopolitikos samprata 40

Biopolitika kaip valdymas 45

Biopolitika, kontrolė; pasipriešinimas 54

II. GILLES1S DELEUZEAS: BIOPOLITIKA IR KAPITALIZMAS

Kas yra dispozityvas? 64

Produkavimo mašinos 68

Užgrobimo aparatas ir karo mašina 73

Karo mašina ir tolydi politika 77

III. GIORGIO AGAMBENAS: BIOPOLITIKA KAIP IŠIMTIES BŪKLĖ

Agambenb nuogos gyvybės samprata 88

Kas yra žmogaus teisių subjektas? 94

Nuoga gyvybė vs gyvybė kaip forma 102

IV. MICHAELIS HARDTAS IR ANTONIO NEGRI: BIOPOLITIKA KAIP PRODUKAVIMAS

Biogalia vs biopolitinis produkavimas 112

Produkavimas kaip potencialumas 117

Agamben as apie impotencialuma 128

V. ROBERTO ESPOSITOIMUNIZACIJOS PARADIGMA

Biopolitika kaip imunizacija 135

Imuniteto ir užkrato logika biopolitikos kontekste 141

Asmuo ir beasmeniškumo filosofija 152

VI. NEŽMOGIŠKAS KŪNAS

Posthumanistinė būklė 164

Disartikuliacijos: Deleuze'as ir Guattari 170

Disartikuliacijos: Nancy ir Derrida 177

Disartikuliacijos: tapsmo nesuvokiama link 181

VII. POLITINIS GYVŪNAS

Gyvūno klausimas filosofijoje 191

Agamben as: kas yra politinis gyvūnas ? 195

Derrida: esu gyvūnas, vadinasi, egzistuoju 200

Deleuze'as ir Guattari: tapsmas gyvūnu 207

VIII. INTENSYVUMŲ MATERIALIZMAS

Naujasis materializmas 220

Simondonb hilomorfizmo kritika 223

Deleuzeb ir Guattari materialistinis vitalizmas 228

DeLanda: intensyvumų materializmas 236

GYVYBĖ KAIP GRYNOJI IMANENCIJA

Kas yra gyvybė? 246

Deleuzeb gyvybės filosofija 249

Deleuze'as ir Beckett'as tapsmo nesuvokiama link 256

Biofilosofija kaip nauja mąstymo paradigma 262

FROM BIOPOLITICS TO BIOPHILOSOPHY. SUMMARY 267

LITERATŪROS SĄRAŠAS 283

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ IR ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 299