Nomus. Oriono gatvės karta

Kūrinio herojus - vienas iš Z kartos, beišsikeliančios anapus kompiuterių ir smartfonų ekranų. Netikėti siužeto vingiai, blaškantys Tomą po įvairialypį pasaulį, formuoja vis tvirtėjantį rėmą, ant kurio kristalizuojasi savęs suvokimo mozaika; inkrustavus paskutinį grūdelį, ji sužiba vaiskia Išminties šviesa.



Knyga "Nomus. Oriono gatvės karta" neabejotinai suteiks daug malonių akimirkų ir Woodstock'o bei Kelio dvasioje brendusiai bežylančiai galvai, ir virtualioje erdvėje užaugusiam Gyvenimo naujokui.

Tomas pajuto, kad Parlano atsainumas įpareigoja jį atsakyti ne mažiau kandžiai:

- Prieš kelias dienas mačiau, kaip beždžionėlė išmaniuoju telefonu bandė sudaužyti riešutą. Tik sugadino aparatą ir perpykusi išmetė brangaus daikto lūženas tiesiai po sielvartaujančio jų šeimininko kojomis.

Visi sužiuro j Nomų, paskui! Parlaną, lyg pajutę atnešamą desertą po juos užliūliavusio užsiėmimo.

- Tamsta, jaunuoli, nori pasakyti, kad mes nesuprantame, kas vyksta greta mūsų? Ar kad mes, vyresnieji, beviltiškai atsilikę nuo jūsų kartos? Ar kad pasaulis šiapus kompiuterio ekrano - jau beviltiš¬ka seniena? - Parlano veidas po truputi raudo.

- Ne. Nei viena, nei kita, nei trečia. Noriu pasakyti, kad virtualusis pasaulis nėra žaidimų kambarys, iš kurio užsidūkusius vaikučius sunku prisišaukti priešpiečių. Tas pasaulis - tai Evoliucijos laboratorija, kur daromi kankinamai sunkūs Jos pirmieji žingsniai Į naują gyvybinę erdvę.

Parlano akyse ėmė kilti raudona banga, ketinanti tuojau pat apversti maištingąją valtelę.