Neuniversitetinių studijų programų kokybės vertinimo teorinis ir empirinis pagrindimas

Ši knyga "Neuniversitetinių studijų programų kokybės vertinimo teorinis ir empirinis pagrindimas" parašyta remiantis disertacijos medžiaga, yra skirta asmenims siekiantiems daugiau sužinoti apie studijų kokybės užtikrinimą, studijų programos vertinimą.

Neuniversitetinių studijų programų vertinimo reikšmingumą Lietuvoje liudija pats tiriamo objekto naujumas. Šiame darbe aptariamas binarinės aukštojo mokslo sistemos formavimasis, perspektyvos ir įtaka studijoms. Nors studijų programų rengimo ir vertinimo problemos neuniversitetiniu lygmeniu užsienyje gana seniai nagrinėjamos, tačiau Lietuvoje šie tyrimai tik pradėti. Autorės tyrimo rezultatai išryškina esminį Lietuvos švietimo reformos komponentą – kolegijų, kaip neuniversitetinių institucijų, studijų turinio tapsmą, jo vidinį ir išorinį prieštaringumą ir studijų programos vertinimą kaip edukologinį reiškinį.


Rezultatai atskleidžia neuniversitetinių ir universitetinių studijų vertinimo suartėjimo perspektyvas. Metodologiniu atžvilgiu tyrimo vertė yra ta, kad neuniversitetinių studijų programų kokybės vertinimo sistema pagrįsta teoriškai ir empiriškai, studijų programų kokybės vertinimas atskleistas kaip edukologinis reiškinys, o tyrimo objektas, yra nagrinėtas jo tapsmo procese, tuo būdu susiejant studijų praktiką su šios praktikos moksline analize. Teoriniu atžvilgiu tyrimas atskleidė neuniversitetinių studijų programų vertinimo principus ir būdus, kurie gali būti apibendrinti ir taikomi vertinant tiek pirminio profesinio mokymo, tiek neuniversitetines, tiek universitetines studijų programas.


Neuniversitetinės studijos yra naujas švietimo reiškinys, turintis didžiulę įtaką visai aukštojo mokslo sistemos pertvarkai. Neuniversitetinės studijų programos kokybės vertinimo aspektu Lietuvoje nebuvo tyrinėtos. Pasirinkimas nagrinėti neuniversitetines studijas, tikėtina, turės įtakos ateityje Lietuvos švietimo istorijai, nes šiame darbe užfiksuotas pats pradinis kolegijų kūrimosi etapas. Taip pat tyrimo procese išryškėjo optimali neuniversitetinių studijų programų rengimo ir vertinimo sistema, kurios praktinis taikymas daro šį procesą pakankamai valdomą. Studijų programų rengėjams ir jų vertintojams, taip pat programų vertinimo organizatoriams pateikiamos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas padėtų tobulinti jų veiklą.