Nesunaikinama moterų galia. Stiprios, raganiškos, nepriklausomos

Knygoje „Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos“ autorė Mona Chollet apnuogina reiškinį, apie kurį, greičiausiai, girdėjome tik istorijos pamokose – raganų medžioklė. Kokios moterys šiandien vis dar laikomos raganomis ir kodėl jos vis dar susiduria su skeptišku vertinimu?

„Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos" skirta viso pasaulio moterims. Šioje paprastoje ir įžvalgioje knygoje svarstoma, kaip paskutiniu metu pasikeitė raganų paveikslas. Tai pasakojimas apie tokias raganas, kaip dainininkė Lana Del Ray, užkeikusi Donaldą Trumpą, apie moteris Prancūzijoje, kovojančios už savo teises ir protestuojančios prieš neteisingą darbo įstatymą. Nors istorija raganas baudė žiauriai ir negailestingai - jos vis dar gyvos.

Knygos „Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos“ autorė pasakoja apie krauju pasruvusius Viduramžius, apie prietarų persmelktus Renesanso laikus ir apie gąsdinančias raganų medžiokles.

1970 metais feminisčių šūkis skelbė: „Drebėkite, raganos grįžta!“. Kokios moterys buvo kaltinamos raganystėmis prieš šimtmečius ir kokios atsiduria ties šia riba šiandien, modernios visuomenės laikais?

Raganos šiandien yra nepriklausomos moterys, našlės ar vienišos moterys; raganos yra bevaikės moterys, nes pasibaigus raganų medžioklei moterys vis tiek neįgijo teisių į savo gimdą; raganos yra pagyvenusios moterys, kurios ir anksčiau, ir dabar kelia siaubą ir pasibjaurėjimą.

Didžioji knygos „Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos“ stiprybė yra autorės aistra ir gebėjimas išgryninti šias problemas ir išanalizuoti šiuolaikinės visuomenės požiūrį į jas. Visos, kurios išvengia vyro globos, kurios nusprendžia netapti motinomis, kurios neslepia savo amžiaus yra anų laikų raganų palikuonės, tačiau liūdniausia, kad jos vis dar vertinamos neigiamai.

Pasitelkdama šiuolaikinės, populiariosios kultūros pavyzdžius, M. Chollet parodo, kaip kolektyvinėje sąmonėje veikia ideologinis nusistatymas prieš moteris. Šis mokslinių faktų ir šių dienų pavyzdžių mišinys daro knygą lengvai skaitomą ir pribloškiančią. Mes taip ir nepasprukome nuo gėdingų prietarų, tačiau, laimei, pasipriešinimas egzistuoja, ir vienišos, našlės, nenorinčios turėti vaikų bei pagyvenusios moterys stiprina savo galią.

Mona Chollet (g. 1973 m.) – šveicarų žurnalistė, rašytoja, gimė ir augo Ženevoje. Čia baigusi literatūros mokslus, įstojo į žurnalistikos mokyklą Lilyje, Prancūzijoje. Dirbo laisvai samdoma žurnaliste leidinyje „Charlie Hedbo“. Šiuo metu rašo ir redaktoriauja leidinyje „Le Monde Diplomatique“, taip pat veda laidą radijuje, kur dažniausiai kalba socialinėmis temomis, analizuoja feminizmo, žiniasklaidos problemas.

Iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė