Nepriklausomos Lietuvos futbolo istorija (1918–1940)

Pažinęs praeitį — sparčiau žengsi i ateiti.
Pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona

Aktualumas. Futbolas - šalies politinio, socialinio, ekonominio gyvenimo, civilizacijos, tautos istorijos dalis. Ją žinoti - kiekvieno futbolo specialisto priedermė ir pareiga. Futbolo tėvų ir protėvių darbai, patirtis - ateities kartų mokykla. Iki šiol neturėjome nė vieno moksliškai pagrįsto futbolo istorinio leidinio. Daugumoje atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais išleistų futbolo istorijos knygų dažniausiai užfiksuoti įvykiai ir darbai, statistiniai duomenys, pasigendama analizės - vertinimų, nepanaudotų galimybių, priežasčių ir kt. atskleidimo, todėl ir nežinome, kodėl taip, o ne kitaip, gerai ar blogai, gal buvo galima pasiekti daugiau. Išnagrinėję literatūrinę medžiagą, liečiančią futbolo raidą nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940), matome, kad dauguma svarbių darbų paliečia tik statistinius duomenis, tam tikrus epizodus. Nėra vientiso, išsamaus tyrimo medžiagos, paremtos faktine medžiaga, moksliniais darbais, todėl aktualu parengti ir išleisti monografiją, pateikiant išsamią medžiagą apie futbolo raidą nepriklausomoje Lietuvoje.

Darbo tikslas - ištirti futbolo atėjimo į Lietuvą aplinkybes ir jo raidą nepriklausomybės metais (1918-1940).

Uždaviniai: 1. Išnagrinėti futbolo raidą senovėje, šiuolaikinio futbolo atsiradimo pirmuosius žingsnius Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje, kaimyninėse šalyse. 2. Ištirti ir įvertinti Pirmojo pasaulinio karo padarinius futbolo raidai. 3. Apžvelgti futbolo pirmuosius žingsnius besikuriančioje laisvoje Lietuvoje. 4. Atskleisti tikruosius veiksnius, sąlygojusius futbolo raidą tarpukario Lietuvoje, pateikti faktinę medžiagą apie svarbius įvykius, atspindinčius futbolo pasiekimus Lietuvoje ir už jos ribų. 5. Ištirti ir įvertinti pagrindinių futbolo komponentų raidą ir reikšmę. 6. Atskleisti futbolo valstybinės rinktinės formavimo pagrindus, treniruočių turinį, principus, metodus, dalyvavimo tarptautinėse varžybose sėkmės ir nesėkmių priežastis.

Gerbiamieji,
Pats knygos pavadinimas „Nepriklausomos Lietuvos futbolo istorija 1918-194o" mane mintimis grąžina vaikystės Kauną, kai tiesiai iš „Aušros" gimnazijos (kartais - tiesiog per langą) traukdavome pievas šalia Ažuolyno ir iki tamsos gainiodavome kamuolį. Buvau kairiojo krašto puolėjas ir tikrai negailėdavau jėgų, o per pertraukas su komandos draugais svajodavome apie savo sportinę ateitį. Ne vienas mano komandos draugas šiandien įrašytas Lietuvos sporto istoriją, tiesa, dažniausiai kitose sporto šakose. Buvę mano komandos draugai Stepas Butautas, Algirdas Birutis, kiti savo jėgas ir sportininko talentą paskyrė krepšiniui. Mano širdis palinko prie lengvosios atletikos, tačiau savo pirmąsias futbolo treniruotes, savo vaikystės ir jaunystės komandas visada prisimenu su pačia didžiausia meile. Ir tikiu, kad Lietuvos futbolas, kad ir kokį sunkų periodą išgyventų šiandien, turi viltingą ateitį. Iš tų vaikų, kiemuose, salėse ir stadionuose spardančių kamuolį, išaugs mūsų naujieji rameliai ir zelkevičiai, narbekovai ir jankauskai. Tikiu tuo ir iš visos širdies linkiu pačios geriausios ateities Lietuvos futbolui — kad mūsų sporto aistruoliai turėtų kuo džiaugtis, ) mūsų futbolo istorija turėtų gražų ir garbingą tęsinį!
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

Mieli skaitytojai, Džiaugiuosi, kad rankose laikote Lietuvos futbolo istoriją. Sporto negalime įsivaizduoti be futbolo - tai populiariausias sporto žaidimas pasaulyje, kurį daugelis pamėgsta dar vaikystėje. Lietuvos futbolas turi įdomią istoriją - svarbu jos nepamiršti. 1924 m. Lietuvos olimpinė rinktinė pirmą kartą dalyvavo VIII olimpiados žaidynėse Paryžiuje, tai buvo ir pirmosios žaidynės, kuriose mūsų šaliai atstovavo futbolo komanda. Tarp iškilių Lietuvos futbolininkų - du olimpiniai čempionai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse aukso medaliais pasipuošė Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis. Tiesa, žaidynėse jie dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Viliuosi, kad olimpinio Lietuvos futbolo istorija tęsis, ir ateis diena, kai olimpiniame stadione vėl išvysime nepriklausomos Lietuvos rinktinę.
Daina Gudzinevičiūtė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė