Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo

„Kol Europos monarchai kūrė prabangų absoliutizmo pasaulį, mes akylai saugojome bajoriškąją demokratiją. Ja pasinaudoję juodieji ereliai sudraskė ir mus, ir mūsų demokratiją.“
Valdas Rakutis

Ši knyga „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo“ puikiai papildo profesoriaus Valdo Rakučio bestselerį „Prieš panyrant į sutemas“. Neprilygstamas karo istoriko ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemas šįkart pasakoja apie tai, kas XVIII amžiuje dėjosi už Abiejų Tautų Respublikos sienų. Savo rankose valdžią sutelkę Europos valdovai tada ne tik leido pinigus beprotiškai asmeninei ištaigai, bet ir vykdė įvairias valstybės reformas, dėjusias pagrindus pramonės perversmui.

Šviesiausi Lietuvos protai, suprasdami, kad mūsų valstybė išgyvena nuopuolį, aktyviai dairėsi aplink ir diskutavo, kurios sėkmingos valstybės modelį galima būtų pasiskolinti. Vieni žavėjosi Prūsija, kiti siūlė sekti jūrinėmis valstybėmis, dar kitiems darė įspūdį Saksonija ar Prancūzija.

Absoliutinės monarchijos epocha – tai visų pirma valdingi karaliai. Šioje knygoje „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo“ jų poelgiai, jau tapę istorija, stebina, stulbina, žavi, piktina.

    • Kurios valstybės karalius iš taupumo uždraudė laidoti mirusiuosius karstuose, esą šiems pagaminti tik švaistoma mediena?

    • Kuris parėmė pirmosios enciklopedijos leidybą?

    • Kurio karaliaus, praminto Šiaurės Liūtu, didžiausi priešai buvo danai ir lietuviai?

    • Kuris Lietuvos kunigaikštis savo valdose mėgino kurti karalystę, panašią į Prūsiją?

    • Kurios valstybės valdovas, keršydamas jo nepalaikančioms senosioms giminėms, gerbiamam žmogui prievarta užkabindavo ant kaklo medalį su užrašu: „Girtuoklis“ ir tas privalėdavo jį nešioti?