Neleisk man išeiti

Heilšamas – itin uždara ypatinga mokykla Anglijos provincijoje. Čia augantys ir besimokantys vaikai atskirti nuo išorinio pasaulio. Juos nuo bet kokios neigiamos įtakos saugo mokytojai, vadinami sargybiniais. Rūkymas čia prilygsta nusikaltimui, o darbas - mokiniai pluša daržovių lysvėse - viena iš pagirtinų dorybių. Tai tik keletas iš neįprastų mokyklos taisyklių. Heilšame ir susitinka trys pagrindiniai „Neleisk man išeiti“ herojai.

Šią istoriją skaitytojui pasakoja Keitė. Tarp jos, Rūtos ir Tomio mokykloje užmezga stipri, bet sudėtinga draugystė. Jie kartu auga, pažįsta pasaulį, rengia išdaigas ir tampa neišskiriamais ištikimais draugais. Vaikai užauga, tampa paaugliais. Trys jauni žmonės, užgimstantys jausmai ir meilės trikampis, kuris žeidžia labiau nei įprastai. Jų draugystės išbandymas kuria „Neleisk man išeiti“ pasakojimo giją.

Pamiršusi idilišką praeitį ir mokyklos laikus, po dešimtmečio Keitė sutinka savo buvusius draugus. Per tą laiką Heilšamo mokykla užsidarė, tačiau jos ugdymo padariniai išliko. Apie tai byloja artėjantis prie pabaigos Rūtos gyvenimas. Kokiam gyvenimui buvo ruošiami Heilšamo mokiniai? Koks jų gyvenimo tikslas? Kam reikalingos tokios griežtos taisyklės? Apskritai, iš kur Heilšame atsiranda vaikai?

Neišblėsusi meilė Tomiui, prastėjanti Rūtos sveikata – ar tai kaina už tai, kad Heilšamo mokiniai visą laiką buvo laikomi ypatingais ir nepaprastai saugomi? Jų kūrybiškumo skatinimas ir kitos keistos taisyklės – kam visa tai? Dar mokslo metais apie tai užsimena panelė Liusi, viena iš sargybinių. Už paslapties atskleidimą ji netenko darbo, tačiau tada jos žodžiai mokinių nesujaudino.

„Neleisk man išeiti“ – antiutopija, kuri pasakoja apie kitokį, neįprastą mums pasaulį. Tačiau skaitydami Kazuo Ishiguro kūrinį iš naujo įvertiname savo kasdienybę ir progresą. Romano pasakojimas tempas užburiantis - intensyvias siužeto vietas keičia ramūs apmąstymai. Knyga tampa intelektualiniu iššūkiu skaitytojui, kviečianti kiekvieną epizodą išgyventi dar ir dar kartą.

Kazuo Ishiguro – japonų kilmės britų rašytojas ir scenaristas. Šiandien jis laikomas vienu geriausių britų autorių, net keturis kartus nominuotas prestižinei Man Booker premijai ir laimėjęs ją 1989 m. Didžiausias autoriaus pasiekimas – 2017 m. literatūros Nobelio premija. Ji Kazuo Ishiguro suteikta už „atskleistą iliuzinę mūsų ryšio su pasauliu prasmę“. Ši savybė akivaizdi ir romane „Neleisk man išeiti“. 2010 m. sukurta romano ekranizacija, režisuota Marko Romaneko.

„Geriausia, ką Ishiguro yra parašęs po „Dienos likučių“. Tai romanas apie žmogaus prigimtį: kas ją sudaro, ką ji reiškia, kaip ji gali būti pagerbta ar paneigta.“
Jonathan Yardley

„Šis ypatingas ir bauginamai gudrus romanas <...> yra apie tai, kodėl mes nepratrūkstame, kodėl vieną rytą atsikėlę tiesiog neišbėgame į gatvę kūkčiodami ir verkdami, kodėl neįdūkstame ir visko aplink nesudaužome į šipulius suvokę, kad mūsų gyvenimas niekada nebus toks, koks galėjo būti.“
M. John Harrison

„Šiame beviltiškai liūdname romane <...> autorius gilinasi į paprasto žmogaus gyvenimą – sielą, seksualumą, meilę, kūrybiškumą, vaikišką naivumą.“
Andrew Barrow

Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė