Mokomoji priemonė "Neįgalių vaikų ortopedinės komplikacijos ir jų prevencija" skirta medicinos studentams, rezidentams, gydytojams ir kitiems specialistams, dalyvaujantiems abilitacinės/reabilitacinės komandos darbe; socialiniams darbuotojams, slaugytojams, tėvams.
ĮŽANGA
Vaikų, turinčių raidos sutrikimų ir sergančių lėtinėmis nervų sistemos ligomis, ortopedinės deformacijos turėtų būti vaikų ortopedo dėmesio objektas. Tačiau vaikų neurologas, savo kasdieniame darbe susidurdamas su šiais vaikais, turi žinoti ir išmanyti, kaip atpažinti ortopedines deformacijas, teisingai patarti, kaip elgtis, kad jų būtų išvengta, ar būtų atitolintas jų atsiradimas. Vaikų ortopedas, vaikų neurologas, kineziterapeutas ir kiti specialistai, dirbdami komandoje, turėtų kartu reguliariai vertinti vaiko funkcinę ir klinikinę būklę, siūlyti reikiamus gydymo metodus ir priemones, patarti ir pritaikyti kompensacinę techniką, atsakyti j klausimus apie įvairių pasaulyje taikomų gydymo metodų efektyvumą ir patikimumą, ligos priežastis ir prognozę. Tačiau tokios komandos darbas nebus pakankamai efektyvus, jei numatomo gydymo ir stebėjimo plano nepriims ir nepalaikys pats vaikas, jo artimieji.
Deja, mūsų valstybėje tokios sistemos ir tradicijų dar nėra, tad neretai tenka susidurti su vaikais, kurie dėl nelaiku ar netinkamai pritaikyto gydymo, parinktos kompensacinės technikos ar įtvarų kenčia dėl komplikuotų deformacijų, skausmo, negalėjimo savarankiškai judėti ir apsitarnauti. Mūsų visuomenėje vis dar tvirtas įsitikinimas, jog neįgalūs vaikai, net jei jų pažintinės funkcijos pakankamos, turi būti ugdomi specializuotose įstaigose arba namuose. Todėl bendrojo lavinimo mokyklos ir darželiai tiesiog nepritaikyti „kitokiems" vaikams. Netrūksta pavyzdžių, kai vaikas, susirgęs Diušeno raumenų distrofija ir nustojęs vaikščioti, yra „įkalinamas" namuose, atskiriamas nuo bendraamžių tik todėl, kad mokykloje nėra lifto, neįgaliam pritaikyto tualeto, klasės durys per siauros, kad pro jas įvažiuotum vežimėliu ir t.t.
Tad labdaros ir paramos fondui„Algojimas" pasiūlius parengti rekomendacijas tėvams ir su šiais vaikais dažniausiai susiduriantiems specialistams apie tai, kaip išvengti kai kurių ortopedinių komplikacijų ar atitolinti jų atsiradimą ir tokiu būdu padidinti vaiko savarankiškumą bei galimybę savarankiškai judėti, atitolinti chirurginę operaciją o gal ir visai jos išvengti, mes sutikome. Sutikome, nes tai atrodė visai nesunki užduotis: mes juk kasdieną tai darome (vertiname, aptarinėjame, patariame ir t.t.). Tačiau susipažinus su naujausia literatūra paaiškėjo, kiek dar daug reikia mokytis, skaityti, gilintis.
Taigi didelis ačiū fondui„Algojimas" už postūmį dar kartą peržvelgti naujausią literatūrą, sudėlioti savo galvose ir šioje knygelėje tai, kas svarbiausia siekiant padėti vaikams ir jų artimiesiems. Ačiū mūsų vaikams už pasitikėjimą, leidimą jiems padėti, už bendrą tikėjimą, jog drauge galima nuveikti daugiau nei pavieniui. Ačiū mūsų vaikų mamoms ir tėčiams už tai, kad domisi, kad nuolatos kovoja dėl savo vaikų gerovės ir ateities.
Tikime, jog ši knygelė atsakys į kai kuriuos klausimus, padės pasirinkti teisingą sprendimą, leis suprasti, ką galime padaryti patys, o kam reikėtų pasitelkti specialistus. Knygelėje nevengėme medicininių terminų, tuo pačiu pateikdami jų paaiškinimus. Manome, kad ir tėvai, ir pats vaikas-pokalbiuose su medikais ar skaitydami įvairius literatūros šaltinius su šiais terminais susiduria, todėl jų žinojimas tik palengvins tarpusavio supratimą.
