Neformalios komunikacijos ritualai: gando sandara, socialinė organizacija ir sklaida

Monografijoje nagrinėjamas gandas kaip neformalios komunikacijos forma, jo sandara, funkcionavimo modelis ir sklaida. Analizuojamos gandų kilimo priežastys ir jų atliekamos socialinės funkcijos. Parodoma, kad gandai cirkuliuoja kaip socialinė sistema, turinti savitą struktūrą. Išryškinama gando vieta ir vaidmuo neformalios tarpasmeninės komunikacijos organizacijoje. Atskleidžiamas gando sklaidos mechanizmas, esminiai komunikacinio ritualo etapai ir dalyvaujančiųjų jame socialinė ir psichologinė laikysena. Pateikiama originali gandų klasifikavimo kriterijų sistema, kuria remiantis aptariami ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių gandų raiškos ypatumai. Remiantis bandomojo sociologinio tyrimo duomenimis, įvardijamos atskirų socialinių grupių (jaunimo, verslininkų, inteligentų, pensininkų) imlumo gandams tendencijos, jų priklausomybė nuo individo socialinių edukacinių parametrų ir informacijos gavimo kanalų. Aptariamos gandų gajumo gnoseologinės, psichologinės ir sociologinės priežastys bei socialinės kontrolės galimybės. Monografija skiriama mokslo darbuotojams, magistrantams, studijuojantiems sociologiją, komunikaciją, viešųjų ryšių specialistams, psichologams ir politologams. Taip pat ja galės pasinaudoti ir žiniasklaidos atstovai, visi, besidomintys neformalios komunikacijos formomis ir jų sklaida.