Nebuvimo estetika

Heineris Goebbelsas (g. 1952) – režisierius ir kompozitorius, darantis didžiulę įtaką šiuolaikinio scenos meno raidai, diktuojantis jo madas. Labiausiai jis prisidėjo prie teatro ir muzikos sintezės paieškų. Sukūrė ne tik įsimintinų muzikinio teatro darbų, bet ir teorinius naujų scenos meno krypčių pagrindus. Stato spektaklius, režisuoja inscenizuotus koncertus, jo instaliacijos eksponuojamos žymiausiose pasaulio moderniojo meno galerijose. Keli jo pastatymai (Max Black, Hashirigaki, Eraritjaritjaka) buvo rodomi ir Lietuvoje.

Goebbelsas garsėja ne vien kaip scenos praktikas, bet ir kaip pedagogas. Ilgus metus jis buvo Gyseno universiteto Taikomųjų teatro mokslų instituto profesorius ir vadovas. Su paskaitomis apkeliavo pasaulį, paskelbė daugybę publikacijų, išleido dvi knygas.

Knygoje „Nebuvimo estetika“, kurią sudaro per pastaruosius dvidešimt metų parašyti tekstai, Goebbelsas analizuoja inovatyvias šiuolaikinio teatro kūrimo strategijas, aptaria žymiausius savo darbus įvairių meno reiškinių fone ir daro teorines išvadas su nuorodomis į kitų menininkų kūrybą.

„Nebuvimo estetika“ – šeštoji tęstinio leidybinio projekto serijos „Teatro tekstų biblioteka“ (TTB) knyga. Serija skirta supažindinti su žymiausiais pasaulio teatro kūrėjais bei jų tekstais, turėjusiais ir tebeturinčiais įtakos teatro modernėjimo procesams.