Nebaigta kalnų sakmė

Liudmila

Siandien uzverciau paskutini knygos puslapi ir pasidare liudna,kad tenka skirtis su jos herojais.Itrauke taip,kad bene pati pasijutau ta,kuri ten buvo aprasoma :) Tokie ryskus zmoniu likimai,trapus santykiu klystkeliai ir viskas kas taip zmogiska ir tikra.Tas ka mes padarome bene kasdien ir net nesusimastom,kokie jausmai pas kita sirdyje.Kiekvienas nori meiles,bet ne kiekvienas moka ja duoti ir ja pasiimti...tada ir prasideda ilga kelione per savuju "as" tunelius.Pradzioje knygos,heroje Goda pasirode tokia nuoboda,nekele simpatijos ir netgi truputuka erzino,zinai,kai norima kazka paspirti,paraginti ir pan....Bet jos issilaisvinimas is savojo peliukisko pasaulelio buvo wow! Dziaugiausi uz ja ir uz is naujo atgijusia kalnu sakmes daina.Gal mano cia issakytos mintys nevisai suprantamos,bet as nenoriu atskleisti knygos turinio,todel visiem rekomenduoju paimti sia knyga ir paskaityti patiems ;) Ir dar...mylekim vienas kita cia ir dabar,neatideliodami ir nezaisdami slepyniu,kaip mazi vaikai :) Meile,tai visa ko variklis gyvenime ! Jei mylit-netylekit,pripazinkit tai,gal nuo to pasikeis visas Jusu ir kito zmogaus gyvenimas.Meile,tai toks jausmas,be kurio sunku kvepuoti,dirbti,kurti ir gyventi...zinoti,kad esi mylimas ir paciam myleti,tai yra didelis pasiekimas gyvenime! Visiem rekomenduoju sia knyga,nepastebesit,kaip vakaras prabegs,pamirsit visus kasdienius rupescius ir pasimegausit puikia, gyvenimiska knyga ;) Esu perskaiciusi visas 11 Irenos knygas,ir is visu ju darausi viena isvada- kad laiku reik istarti reikiamus zodzius ir nenesioti to savyje,pamesti baimes,ambicijas,ego ir buti atviras vienas kitam,nes tas gyvenimas toks trapus ir slidus...Gerai,kad gerai viskas baigiasi,bet kiek laiko prarandama...ir dazniausiai del kvailu,nereiksmingu dalyku. Siaip nesu meiles romanu skaitytoja,man patinka kitas zanras,bet Irenos knygos yra isimtis,jos paliecia giliai viduje !