Naujieji akiniai

Populiariosios psichologijos, savarankiškų studijų bei publikacijų pasaulyje pagrįstai iškyla klausimas, ar „Naujieji akiniai" atlieka kokį nors vaidmenį. Jeigu taip, tai kokį?

Manau, kad vertę šiems puslapiams suteikia du pagrindiniai faktoriai, pristatantys vieną iš svarbiausių šio amžiaus dinaminių filosofijų principų, kurie yra aptariami žmogaus, praėjusio kelią nuo liežuvio nenulaikančio idioto iki vieno charizmatiškiausių vyrų pasaulyje.

Kalbama, žinoma, eina apie Anoniminių Alkoholikų filosofiją, kuri per pusę paskutiniojo amžiaus iš pagrindų pakeitė, tikėtina, didesnį skaičių alkoholikų gyvenimų nei buvo padaryta per visą alkoholizmo gydymo istoriją. AA bendriją 1930 metais įkūrė brokeris, kuris buvo alkoholikas bei išgerti mėgęs gydytojas. Jų keliai susikirto Akrone, Ohajo valstijoje, įleido šaknis visame pasaulyje ir turi daugiau nei milijoną aktyvių narių - blaivių alkoholikų. Tai, kas daro AA visa galva ir pagrindu (esme) aukščiau (svarbiau) už kitas pastangas sustabdyti alkoholizmo ligą, yra neginčijamas laimėjimas, siekiant kardinaliai pakeisti alkoholiko požiūrį į savo pasaulį (aplinką), - bandymas įskiepyti kitokį požiūrį į aplinką. Labiausiai gluminantis (sunkiausias) alkoholizmo bruožas alkoholikui ir tiems, kurie turi su juo reikalų, - tai konfliktas su blaiviai realybe. Priešprieša su ja galų gale tampa nepakeliama, o palengvėjimo ieškojimas visada baigiasi žmogaus sugrįžimu prie alkoholio ar narkotikų. Mokslininkai, tyrinėjantys alkoholikus, teigia, kad jų pacientai, būdami blaivūs, gali pasiekti tokią būseną, kad privalės imtis alkoholio tam, kad neišeitų iš proto!

Tuomet „padedanti" cheminė medžiaga tampa akivaizdžia problema. Išorinis spaudimas dėl vartojimo didėja, o skausmas ir diskomfortas nepaliaujamai auga. Nei blaivybė, nei cheminė alternatyva nėra pajėgūs išspręsti šio konflikto. Tokia beviltiška proto ir kūno būsena vadinama alkoholizmu. Tikrai keista liga - alkoholio atsisakymas turi nežymų, silpnai juntamą poveikį ir dažniausiai tik pagilina emocinę agoniją.

Stebuklu vadinamas Anoniminių Alkoholikų klubas - tai galimybė tuo atveju, jeigu nenukrypstamai sekama principais, nuosekliai keičiamas proto netekusios asmenybės suvokimas. Pagrindinis tikslas - jaustis komfortiškai, turint protinę ir fizinę ligą.

Kadangi blaivaus alkoholiko simptomai faktiškai identiški paaštrėjusio neurasteniko simptomams, tie patys Anoniminių Alkoholikų principai taikomi ir daugelyje kitų gyvenimiškų situacijų, tačiau, kaip ne kartą pabrėžiama knygoje, tie principai privalo būti panaudoti, ne tik įvertinti, apibendrinti ar pasyviai priimti.

Žmogus, kuris paaiškino savo interpretaciją ir supratimą apie pasveikimą šioje knygoje, yra toks nepaprastas kaip ir jo aprašyta programa. Čakas Č. (vietoje pavardės Anoniminiai Alkoholikai naudoja tik inicialus, tai - dvasinis principas, leidžiantis draugijos nariams visada atsiminti apie negalimą savęs kaip mokytojo iškėlimą), tapo nenuilstamu aktyvistu AA beveik iš karto po to, kai tapo blaiviu 1940 metais.

1948 metais jis buvo vyras, kurio žmona nešė pareiškimą skirtis, tėvas, kurio abu sūnūs į jį žiūrėjo su baime ir neapykanta, verslininku, kurio pavaldiniai pareiškė jam, kad jį išmes pro langą, jeigu jis vėl pasirodys prie savo darbo stalo. Trumpai tariant, Čakas Č. Buvo beviltiškas nevykėlis visose savo gyvenimo srityse.

Šiandien šis nuostabus žmogus yra praktiškai gyva legenda, be galo daug pasiekęs, praktikuojantis AA programą. Su metais jis tapo, matyt, žinomiausias, labiausiai mylimas ir tikrai sėkmingo gyvenimo pagal AA principus pavyzdys . Ir, kaip jis pats aiškina, jo sėkmė pagrįsta tuo, ko jis išmoko AA ir ką nuolat naudoja savo kasdieniniame gyvenime. Stipri santuoka, tuoj peržengsianti auksinio jubiliejaus slenkstį, dviejų sūnų meilė ir pagarba, išėjimas į pensiją, būnant kompanijos savininku, kuris išjos be ilgų svarstymų buvo išmestas 1946-aisiais - tai tik keli žymiai didesnių permainų požymiai.

Atsek, sužinok ir išmesk! Tai tapo pagrindinė jo vystymosi filosofija. Bet ,skirtingai nuo daugelio kitų filosofijų, prikaišiotų protingų frazių ir pseudo - psichologinių paistalų, šioje knygoje aprašomas pragmatinis gyvenimo kelias, meilės ir gyvenimo prasmės atradimas.

Aš turėjau didelę laimę pažinoti Čaką daugelį met randu jame gyvenimišką pavyzdį, kuris yra patrauklesni nei begalės knygų puslapių aprašymai, kalbantys, ką rei, kia daryti. J tokias knygas aš daugelį metų kroviau sav< abejones ir neviltį. Atsiras daug žmonių, galinčių jum pasakyti, kaip reikia elgtis, tačiau yra ir tik vienetai, ga lintys tai parodyti savo pavyzdžiu!

Daugelį metų žavėjausi Čako neišsenkančia energija ir pasišventimu. Dar labiau stebina tai, kad šiame grubiame ir materialiame pasaulyje jis negaudavo absoliučia jokios kompensacijos, atlygio už savo darbus. Kaip ji kalbėjo: „Mes darome tai su malonumu ir laisva valia." Daugeliui iš mūsų teko girdėti žymių dvasinių lyderi kalbas, išsakančias tokį požiūrį, tačiau realybėje tai su tinkama retai.

Knyga „Naujieji akiniai", perskaičius pirmą kartą, gali pasirodyti keista ir nesusijusi su kokia nors specifine problema, daugelis iš mūsų, ieškančių pagalbos, bandėme slėptis po storu sluoksniu niūraus cinizmo, kuriuo dangstėmės lyg suplyšusiu lietpalčiu.

Aš turėjau galimybę, daugiau kaip ketvirtį amžiaus stebėti kaip šie principai pradėjo veikti mano gyvenime ir žinau, kad tai yra ir bus mano gyvenimo būdas. Aš primygtinai prašau jūsų nepakliūti į spąstus, apie kuriuos rašė Herbert Spencer. Jie be galo dažnai sugriauna pačias didžiausias mūsų pastangas:

„Principas, prieš begalę visos informacijos;

Principas prieš visus argumentus;

Principas, kuris negali nepavykti;

Principas, kuris žmogų išlaiko visiškam nežinojime.

Tai - neigimas dar nespėjus išgirsti."

Trumpai tariant, draugai, patausokite save. Paimkite tai, kas jums reikalinga dabar ir atidėkite ateičiai visa kita. Nuostabu, kad toks paprastas metodas gali pakeiti požiūrį į gyvenimą. Ir ar ne dėl to mes įsigyjame naujus akinius...

Clacy I, Los Angeles, 1983