Naminė duona

Pasaulyje nėra už naminę duoną gardesnio maisto. Kepti duoną savo rankomis, savo namuose kartu yra ir praktiška. Praktiškas ir nepakartojamas įvairių rūšių ir formų duonos kepimo vadovas „Naminė duona“.

Knygos autorius Daniel Stevens pateikia informaciją apie duonos kepimo reikmenis, miltų rūšis, kitus priedus ir sudedamąsias dalis, išmoksite kepti kasdienę ir šventinę natūralią duoną, itališką fokačiją, turkišką paplotį, čiabatą, bandeles, spurgas, kruasanus, sausainius, pasitaisyti įvairiausių užtepų. Sužinosite, kaip kepalėlį taisyklingai raikyti, laikyti ir atšviežinti, netgi išmoksite susimūryti molinę krosnį!

Sakoma, duona yra gyvybės šaltinis. Taigi, ir mūsų mitybos pagrindas. Teikianti pasitenkinimą šviežia duona – civilizacijos būtinybė. Ji daug puikesnė nei kuklios jos sudedamosios dalys ir paneigia bet kokią logiką, nes kulinarijoje sudėję du ir du gauname penkis.

Duona yra tarsi pati žmonija. Esame skirtingos formos ir dydžio, spalvos ir išvaizdos, tačiau po oda it po plutele – drėbti iš to paties molio. Laimė ir darna pasiekiama vienodai stipriai gėrintis tiek mūsų panašumais, tiek skirtumais. Garbinimas prasideda jau vardijant puikiausias pasaulio duonas: salyklinių Vesekso (Cobber) miltų duona, prancūziškas batonas, indiška duonelė (chapatti), duona su raugu, meksikietiškas kukurūzų paplotėlis (tortilija), čiabata, sviestinė pynė (brioche), batonas...

Tai tarsi dorybių litanija. Kad ir kurioje pasaulio vietoje atsidurtumėte, geriausias būdas pasijusti it namie – drauge su vietos gyventojais išsikepti duonos arba, jei esate drovus, apsilankyti vietinėje kepykloje.

„Jeigu paragavai duonos plutos, vadinasi, paragavai žvaigždžių ir dangaus.“
Robert Browning