Nailono uždanga, 1 ir 2 tomai

Dvitomį "Nailono uždanga" sudaro monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.

Kaip ir kokiais kanalais sovietiniais metais vyko muzikinės informacijos, žmonių ir institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio?
Kas skatino megzti tarpasmeninius ryšius Šaltojo karo ideologinės priešpriešos sąlygomis?
Kokį poveikį tarptautiniai mainai ir ryšiai turėjo lietuviškajai muzikos scenai?

Knygos autorės pasitelkia vengrų istoriko György Péteri sąvoką „Nailono uždanga“ kaip sisteminės skirties tarp Vakarų ir Rytų pasaulių pralaidumo metaforą. Ji ypač paranki aiškinantis, kaip tarp šių pasaulių vyko meniniai mainai.

Šaltojo karo laikais Vakarų ir Rytų meniniai ryšiai mezgėsi per meno kūrinių sklaidą, menininkų ir kitų kultūros lauko dalyvių užsienio išvykas. Juos papildė Vakarų meno idėjų, technologijų ir praktikos perėmimas bei perkūrimas į rytus nuo „Geležinės uždangos“. Vyko ir atvirkštinis procesas – komunistinių šalių meno ir menininkų realus arba įsivaizduojamas dalyvavimas užsienio kultūrose.

Monografija ir šaltinių knyga parengtos vykdant Lietuvos mokslo tarybos remtą projektą „Nailono uždanga? Lietuvių muzikų korespondencija Šaltojo karo kultūriniuose ir politiniuose kontekstuose" (sutarties Nr. LiP-093/2016). Kai kurios monografijos idėjos buvo suformuluotos straipsniuose: Danutė Petrauskaitė. Propagandinis „Tėviškės" draugijos vaidmuo sovietmečiu plėtojant kultūrinius ryšius su išeivija. Res Humanitariae xxn, 2017, p. 270-290; Vita Gruodytė. Epistemologinis žvilgsnis į korespondenciją: tyli intymių sferų istorija. Menotyra, 2018, t. 25, Nr. 3, p. 216-234; Rūta Stanevičiūtė. Reception of the Warsaw Autumn Festival in Lithuania: Cultural Discourse and Political Context. Musicology Today, 2017, Vol. 14, p. 76-90; idem. Ilgi metai su lietuvių muzika. In Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva. Straipsniai. Pokalbiai. Programos.